1921 m. vasario 18 d. | Plebiscitas ir baltarusiai

Tarp Lietuvos ir Lenkijos vyksta karšti ginčai dėl to, kam turi priklausyti Vilniaus ir Gardino sritys. Mes, baltarusiai, gyvenantys tose srityse, sakome, kad jei plebiscitas vyks tik tarp Lietuvos ir Lenkijos, mes pasisakysime už Lietuvą.

Tarp Lietuvos ir Lenkijos vyksta karšti ginčai dėl to, kam turi priklausyti Vilniaus ir Gardino sritys.

Mes, baltarusiai, gyvenantys tose srityse, sakome, kad jei plebiscitas vyks tik tarp Lietuvos ir Lenkijos, mes pasisakysime už Lietuvą.

Tačiau tai nereiškia, kad mes atsisakome savo nacionalinių idealų, kad nenorime būti nepriklausomi. Visiškai ne. Mes tik renkamės geresnį kelią, kuriuo greičiau prieisime iki nepriklausomybės. O tai, kad einame su Lietuva, o ne Lenkija, – kyla iš Lenkijos ir Lietuvos požiūrio į mus, tiek dabar, tiek anksčiau. Kai mums sakoma, kad „Baltarusios nėra“ arba kad jos „už penkiasdešimties metų neliks“, kuris gi niekšas iš mūsų atiduotų tėvynę mirčiai. Tačiau kai su mumis arba mūsų Vyriausybe kalba kaip lygūs su lygiais, pasirašo sutartis dėl suderinto bendro darbo ir palaikymo, o ne ruošiasi mus suvalgyti, tuomet mes visa siela ir visada palaikome mūsų derybininkus. Vis dėlto jei plebiscitas apimtų bolševikų ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai užleistas teritorijas, tuomet su dideliu įsitikinimu sėkme galima būtų kelti klausimą apie trečią pusę, t. y. Baltarusią. Toks balsavimas vyktų pagal formulę 1) už Lietuvą, 2) už Lenkiją, 3) už Baltarusią. […]

Vilenčiukas

Vertė Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Rokas Sinkevičius

Savaitraščio „Naša dumka“ redaktorius Maksimas Gareckis. XX a. 3 deš. be.wikipedia.org

Šaltinis: Вiлянчук „Плебiсцыт i беларусы“, Наша думка, nr. 7, 1921 m. vasario mėn. 18 d., p. 1.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LMAVB/MAB01-000232220?exId=219126&seqNr=1