1922 m. balandžio 15 d. | Sveiki sulaukę Velykų Švenčių

Greit du tukstančiai metų sueis, kaip žmonija kasmet švenčia linksmą prisikėlimo šventę. Dievo Žmogaus prisikėlimo stebuklas likosi brangiausiuoju simboliu visame civilizuotame pasauly. Žmonės, sykį pažinę tiesos šviesybę, keliasi iš pergyventų paklaidų, kopdami į kilnybės idealą, vergai ilgisi laisvės, sukaustytoji dvasia veržias į šviesą, apmirusios ir svetimųjų bangose paskandintos tautos nubunda naujam nepriklausomam gyvenimui. Visoj prigimties evoliucijoj matomas amžinas prisikėlimas į naują tobulesnį gyvenimą. Pati gamta nužydėjus nunoksta, užeina žiemos apmirimas, kad su sekančio pavasario saule vėl prisikeltų gyvybė. Delto ir Velykoms parinktas gražiausias prigimties nubudimo metas. Velykos, Prisikėlimas kiekviename veide iššaukia džiaugsmo spindulį. Juo labiau tą džiaugsmą atjaučia jaunieji, kadangi pati jaunystė yra prisikėlimas gyvenimui. Kaip žmonės, lygiai yra tautos senos ir jaunos. Mūsų tauta tiek šimtmečių buvusi numarinta ir palaidota, stipriausios reakcijos sargybos sekama, šiandien yra priskėlusi lyg iš numirusių ir šviesių saulėtų idėjų apsupta žengia į laisvą kultūringąjį pasaulį. Penktosios mūsų nepriklausomojo gyvenimo Velykos yra mūsų pergalės džiugautės diena. Tegul dar grumoja baugina nublokštieji Lietuvių tautos priešai – šiandien jie mums nebebaisūs:

Nebeužtvenksi upės bėgimo,

Nors ji jau eitų pamažu,

Nebesulaikysi drąsaus kilimo!…

Nebemirs sveika nepriklausoma Tėvynė, kuri prisikėlė gyventi.

Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko mokomosios kuopos kariai švenčia Velykas. 1930-1931 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: 1922 m. balandžio 15 d., Sveiki sulaukę Velykų Švenčių, Trimitas (Nr. 15 (85)), p. 3

Prieiga internete: https://naujas.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/C1B0004663975/C1B0004663975-1922-Nr.15/original/0005-B2FB7D05B63DE626BD65277CCBCBF72F.png