1922 m. balandžio 17 d. | Korespondencijos

Š. m. bal. 17 d., antrą Velykų dieną, vietinė Blaivybės kp., turėjo surengus vakarą su šokiais. Vaidino veikalėlį ,,Jurgis Žiburys“.

GLASGOW. Š. m. bal. 17 d., antrą Velykų dieną, vietinė Blaivybės kp., turėjo surengus vakarą su šokiais.

Vaidino veikalėlį ,,Jurgis Žiburys“. Dėl paties vaidinimo reikia pastebėti štai ką: lošėjai kartais bereikalingai juokiasi užsikrėtę juoku nuo žiūrėtojų. Marytės rolėj bųdama viena kambaryj ir kalbėdama pati su savim žiųri į publiką ir lyg jai pasakoja, o viena kambaryj būdama su savim kalba, kaip tas pridera bųti, ta pati lošėja bučiuojama juokias ne vietoj, kas žiūrėtojus juokina ten.

Išeivijoje atsidūrę lietuviai stengėsi nenutautėti ir puoselėti savo tautinę kultūrą. Tam buvo rengiami kultūriniai vakarai, tuo pačiu skirti puoselėti blaivybę ir atpratinti darbininkus nuo laisvalaikio aludėse. Vis dėlto juose rodomų lietuviškų vaidinimų meninis lygis, kaip matome iš aprašymo, neretai buvo ganėtinai žemas, dėl to galėjo sulaukti pašaipos ar net pasipiktinimo spaudos puslapiuose.

Pjesės „Jurgis Žiburys“ autorius – mažlietuvis Mikas Otonas Gudaitis. 1913 m. jis tapo Tilžės lietuvių draugijos pirminku. Dar nesibaigus Pirmajam pasauliniam karui atvyko į Kauną ir užmezgė ryšius su Lietuvos kultūrininkais. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę rūpinosi stiprinti ryšius su Klaipėda, buvo daugelio Lietuvos dienraščių atstovu šiame uostamiestyje. Dėl šios veiklos Antrojo pasaulinio karo metais buvo persekiotas nacistinės Vokietijos represinių struktūrų, jo likimas po 1941 m. nežinomas.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Miko Gudaičio pjesės ,,Jurgis Žiburys“ viršelis. Kaunas, 1918 m. Kauno miesto muziejaus fondai.

Šaltinis: Išeivių draugas,  1922 04 22, Korespondencijos

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/preview?id=LNB018CA32F-1922-Bal.22