1922 m. balandžio 28 d. | Laiškai iš Genujos

Rusų – vokiečių sutartis vis tebėra konferencijos vadų – Santarvės svarbiausiu rūpesniu ir kalbu neišsemiamas šaltinis.

(Nuo specialio Eltos korespondento).

Rusų – vokiečių sutartis vis tebėra konferencijos vadų – Santarvės svarbiausiu rūpesniu ir kalbu neišsemiamas šaltinis. 5 kvietusios valstybės ir dar čekoslovakai bei lenkai padavė Wirthu‘ui pareiškimą, jog šitoks Vokietijos elgimasis septartainė sutartis, klausimu, kurs yra konferencijos dienotvarkės punktas – labai nustebino minėtas valstybes ir kad vokiečiai tuo pat lyg geru noru atsisako dalyvauti komisijoje, kur turėjo būti svarstomas Rusijos klausimas ir todėl būtų neteisinga leisti vokiečiams dalyvauti komisijoje. Tuo pareiškimu tad Santarvė su Lenkija ir Čekija išskyrė vokiečius iš komisijų. Pareiškime Santarvė nieko nekalba apie Rusiją.

Šitos Santarvės pareiškimas, sakoma, padarę vokiečiams įspūdžio, nes jo nesitikėję. Jie manė tuoj duoti atsakymą į šitą pareiškimą, bet einant deryboms, ypač Italija norėtų geruoju likviduoti, atsakymas būsiąs duotas tik IV 20 po pietų.

Norėta rasti išeitį tuo būdu iš padėties, kad vokiečiai suspenduosią laikinai sutartį ir leis konferencijai patirti, kiek toji sutartis bus galima suderinti su galutiniais konferencijos nutarimais. Bet matyti šitos būdas vargu bus priimtinas, nes paskiausiomis žiniomis Barthou gavęs iš Poincare įsakymą reikalauti, kad Vokietija arba anuliuotų sutartį arba būtų iš konferencijos komisijų išskirta.

<…>

Bistras

Šio įrašo autorius (vėliau skirtingu laiku ėjęs – Lietuvos ministro pirmininko, Seimo pirmininko, švietimo, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministro pareigas) Leonas Bistras. 1927 m. Mejerio Smečekausko fotografija. Lietuvos centrinio valstybės archyvas.


Šaltinis: Laisvė, 1922 04 28, p.1, Laiškai iš Genujos.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1C1B0000658346-1922-bal.28

6+