1922 m. balandžio 4 d. | Telšiai
Šalia Telšių yra Masčio ežeras, kuris miestą labai puošia. Tačiau reikia pagailėti, kad patys miesto gyventojai jį teršia. Atėjus pavasariui ir paleidus sniegą, gatves valydami tik ir stengiasi visus mėšlus suvaryti į upelius, kurie nemokamai nuneša juos į ežerą. Negana to, į šį ežerą sumetama kiti nešvarumai, net negyvi šunės, katės.
Šalia Telšių yra Masčio ežeras, kuris miestą labai puošia. Tačiau reikia pagailėti, kad patys miesto gyventojai jį teršia. Atėjus pavasariui ir paleidus sniegą, gatves valydami tik ir stengiasi visus mėšlus suvaryti į upelius, kurie nemokamai nuneša juos į ežerą. Negana to, į šį ežerą sumetama kiti nešvarumai, net negyvi šunės, katės.
Mieste taip pat nešvaru. Tiesa, didžiosios gatvės valomos, bet mažesnėse net yra vietų, kame į gatvę verčiama sąšlavos. Ypač tas matoma kitataučių gyvenamoje miesto dalyje. Salygatviai vietom taip suirę, kad palijus einant gatve vanduo iš po lentų trykšta ir aptaško.
Net prie mėsos švaros nėra. Pardavinėtojai ar pirkėjai ją nešioja visai nesuvyniotą, purvinuose krepšiuose, arba tiesiog ant peties užsisvėrę.
Milicija, rode, žiūri tvarkos, tik neką gali padaryti, jei patys gyventojai nesupranta švaros reikalo.
Šaltinis: 1922 m. balandžio 4 d., Telšiai, Laisvė (Nr. 53) p. 3
Prieiga internete: https://naujas.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/C1C1B0000658346/C1C1B0000658346-1922-bal.4/original/0003-0F8E57C9AA1DA342D2BD919A78E605CC.png