1922 m. birželio 21 d. | Delei bendro fronto Lietuvoje
Mes neabejojame, kad gyvenimas mokins komunistus ir toliau. Ir jei jie sugebēs pamokomis pasinaudoti, jei L.K.P. stengsis suprasti ypatingą Lietuvos darbininkų padētį, vaduosis savo darbuotēj jų reikalais, o nesirupins visų pirma būti Maskvos agentais, tai susipratimo galimybē nēra be vilties.
Delei bendro fronto Lietuvoje
Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komitetas padarē Socialdemokratų Partijai pasiulymą sudaryti bendrą frontą kovai su reakcija. Komunistų pasiulymas skamba taip:
Komunistų Pasiulymas
„Lietuvos klerikalinē buožija visu ruožu pradējo pulti Lietuvos darbininkų klesą. Eina griovimas darbininkų organizacijų; spekuliacija, valdžios palaikomas, sukēlē neapsakomą brangenybę; algos kuomažiausios, o darbo laikas įstatymo keliu legalizuojamas lauko darbininkas nuo tamsos iki tamsos (12 val. vasarą); kiekvienas darbininkų mēginimas apsiginti užgniaužiamas karo stovio pagalba […].
„Visi trįs internacionalai rado tuos reikalus, kurie bendri visiems darbininkams. Trijų Internacionalų konferencija Berlyne priēmē nutarimą surengti 20 bal., kur tą dieną nesuspētų, 1-ją gegužēs, demonstracijas visose šalyse keliant šiuos obalsius: 1) 8 v. d. d., 2) kova prieš bedarbę, 3) solidarē proletarų atrama prieš kapitalo puolimą, 4) Rusijos revoliucijos apsaugojimas, 5) pagalba Sov. Rusijos badaujantiems, 6) atnaujinimas visų ekonominių ir politinių santikių su Sov. Rusija, 7) Bendrojo darbininkų fronto atgaivinimas visose šalyse, tiek tarptautiniame plote.
„L.K.P.C.K. prisidēdamas prie šio trijų Internacionalų nutarimo ir siulydamas L.S.D.P.C.K. surengt kartu minētas demonstracijas ar mitingus 1-ą gegužēs, – siulo dar iškelt tą dieną tuose mitinguose opiausius Lietuvos darbininkų klesos reikalavimus: algų padidinimas, griežta kova su spekuliacija, karo stovio panaikinimas, laisvē darbininkų spaudos, sąjungų ir streikų, paleidimas sēdinčių už darbininkų reikalus, leidimas grįžti politiniams emigrantams, visos žemēs dykai perdavimas darbininkams ir mažažemiams. […]
Į šitą komunistų laišką Socialdemokratų Partijos Centro Komitetas davē per „Socialdemokratą“ šitokį atsakymą:
Socialdemokratų Atsakymas.
[…] Ar mes pritariam Berline iškeltiems obalsiams? Taip, mes rašomēs po jais visais nuo pirmutinio iki paskutinio, nuoširdžiai remiam juos ne tik žodžiu, bet ir darbu nuo šiandien dienos ir remsim, kiek tik pajēgdami. Prie jų tik da vieną norētume pridēti: politinių kalinių paliuosavimą iš kalējimo urvų visam pasauly, ir visų pirma Tarybų Rusijoj. Mums nesuprantama, delko L.K.P. pati to obalsio neiškēlē, jei nuoširdžiai siekia bendro fronto. Negi galima komunistams Lietuvoje kviesti s.-d. ir rev. liaudininkus prie bendrų žygių, o Rusijoj to paties nusistatymo žmones laikyti už geležinių grotų.
„Ar tikrai eisime sykiu su visais darbininkais į kovą už opiausius jų reikalus? Musų Partijos uždavinys visuomet buvo ir yra kuo tik galima stiprinti klasinę darbininkų kovą. Juo gręsime savo darbuotę ir ateity. Bet mes turime vieną pastebēti. Komunistai per daug įprato savimi padengti darbininkus. Jie nuolat kartoja: mes, – tai visi klasiniai susipratę darbininkai. L.K.P. gerai žino, kad ji senokai subankrutavo, kaipo socializmo monopolistas ir bankrutuoja vis labiau. Tat del musų ne tas pats susipratę darbininkai ir komunistai. […]
[…] Ypač pastaruoju laiku komunistai, skaudžiai gyvenimo pamokinti, skubotai maino savo nusistatymą pagrindiniais taktikos klausimais. L.K.P. šiandien daug ką pati išpažįsta, už ką dar metai atgal mus pludo darbininkų reikalų išdavikais. Mes neabejojame, kad gyvenimas mokins komunistus ir toliau. Ir jei jie sugebēs pamokomis pasinaudoti, jei L.K.P. stengsis suprasti ypatingą Lietuvos darbininkų padētį, vaduosis savo darbuotēj jų reikalais, o nesirupins visų pirma būti Maskvos agentais, tai susipratimo galimybē nēra be vilties. Tik mes skaitome, kad bendro fronto sudarymas negali būti pasiektas vienos dienos nutarimu: buvo lengva jis suardyti, daug sunkiau bus atitaisyti. […]
L. S.-D. Partijos Centro Komitetas.
Šaltinis: „Delei bendro fronto Lietuvoje“, Keleivis, nr. 25, 1922 m. birželio mėn. 21 d., p. 4.
Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0002293646-1922-Birz.21