1922 m. birželio 6 d. | Augustino Voldemaro raštas Humanitariniam fakultetui

Birželio 3 d. gavau fakulteto pakvietimą įeiti jon profesorium. Šis pakvietimas man brangus, nes išeina iš tų žmonių, su kuriais kartu aš buvau bandęs organizuoti Vilniaus universiteto Sociologijos fakultetą. Už jį tariu nuoširdų ačiū, bet priimti jo negaliu.

Birželio 3 d. gavau fakulteto pakvietimą įeiti jon profesorium. Šis pakvietimas man brangus, nes išeina iš tų žmonių, su kuriais kartu aš buvau bandęs organizuoti Vilniaus universiteto Sociologijos fakultetą.

Už jį tariu nuoširdų ačiū, bet priimti jo negaliu. Mano giliausiu įsitikinimu dabartinėse aplinkybėse ne tik gimęs Seimo statutu universitetas visai susikomprometuos, bet ir kiekvienas jo fakultetų, neišskyrus nei Umanitario.

Kova dėl tikro universiteto dabar tegalima tik nesant jame. Neilgas Vilniaus universiteto gyvenimas pamokino, kad esant universiteto viduj negalima laimėti.

Kas gimė numiręs, to jokia galvanizacija neatgaivins. Geriausias ir sveikiausias daiktas palaidoti negyvus ir imtis kurti naują gyvą daiktą.

Branginimas tikro universiteto idėjos ir vien jai tarnavimas verčia mane nepriimti Umintario fakulteto pasiūlymo.

[Pasirašė A. Voldemaras]

6. VI. 1922

Lietuvos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras Kauno geležinkelio stotyje. 1929 m. Kauno miesto muziejaus fondai.


Šaltinis: Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.): dokumentų rinkinys (sud. Kęstutis Raškauskas), Kaunas, 2022, p. 496.

9+