1922 m. gegužės 10 d. | Estų miestai

Talinas. Estų statistinio biuro žiniomis. Estijoje viso yra 287,229 miestų gyventojai. Pirmoj vietoj stovi Talinas – 121,484 gyventojai, toliau Tartu (Dopartas) – 54,739, Narva – 25,888, Pernov – 19,583, Viland – 18,226, Valk – 15,498, Vezenberg – 9,651, Vero – 6,183, Arensburg – 4,699, Hapsal – 4,535, Veizeinstei – 369, Pečora – 2,411 ir Baltikos portas – 1,666. Visų miestų gyventojų skaičius vyrų 132, 036 ir moterų 155,193 sulig tautybe jie dalinasi sekančiai: estų 239,474, rusų 17,169, vokiečių 15,889, latvių 6562, kitų tautybių 18,115.

Pirmoji iš trijų Baltijos valstybių gyventojų surašymą 1920 m. surengė Latvija, po jos – 1922 m. Estija. Lietuvoje (be Vilniaus ir Klaipėdos krašto) gyventojų surašymas atliktas 1923 m. rugsėjo 17-23 d.

Pagal šių surašymų duomenis Estijoje tuo metu gyveno 1,1 mln. (520 tūkst. vyrų ir 587 tūkst. moterų), Lietuvoje – 2 mln. gyventojų (968 tūkst. vyrų ir 1061 tūkst. moterų), Latvijoje – 1,7 mln. gyventojų (860 tūkst. vyrų ir 988 tūkst. moterų, 1925 m. duomenimis). Ženkliai mažesnį vyrų skaičių Baltijos valstybėse lėmė žymi emigracija iki Pirmojo Pasaulinio karo, taip pat šio karo padariniai bei aukštesnis vyrų mirtingumas.

Mažiausiu miesto gyventojų skaičiumi pasižymėjo Lietuva (vos 18 proc.), tuo tarpu Latvijoje jau XIX a. antroje pusėje miestuose buvo susitelkę apie 40 proc. populiacijos. Tokios demografinės tendencijos buvo susijusios su ekonominiu išsivystymu. Rusijos imperijos laikais pramonė sėkmingiau plėtota Latvijos ir Estijos miestuose, tuo metu ypatingai išaugo ir stambiais pramonės centrais tapo Ryga, Liepoja, Daugpilis, Jelgava. Čia buvo statomi laivai, gaminami traukinių ir tramvajų vagonai, žemės ūkio mašinos, pirmieji Rusijos lėktuvai ir automobiliai, varikliai, turbinos, aukštos kokybės popieriaus ir chemijos pramonės gaminiai. XX a. pradžioje Latvijos pramonės augimo tempai siekė 6,4 proc. per metus ir tais laikais buvo didžiausi pasaulyje (Ilgvars Butulis, Antonijs Zunda, Latvijos istorija, p. 77). Antrame pagal krovą po Sankt Peterburgo uoste Taline kūrėsi metalurgijos, lengvoji ir chemijos pramonė. Čia buvo gaminami vagonai, degtukai, baldai, veikė popieriaus ir celiuliozės gamyklos bei didžiulė laivų statykla. Dar svarbesniu pramoniniu miestu tapo Narva – vienas didžiausių Europoje tekstilės pramonės centrų.

1923 m. didžiausi Lietuvos miestai pagal gyventojų skaičių buvo Kaunas (92 tūkst.), Šiauliai (21 tūkst.), Panevėžys (19 tūkst.), Ukmergė (10 tūkst.), Kėdainiai (7,4 tūkst.), Vilkaviškis (7,3 tūkst.), Alytus (6,3 tūkst.), Tauragė (5,4 tūkst.). Panašiu metu Latvijoje pirmavo Ryga (185 tūkst., 1920 m.), Liepoja (50 tūkst., 1920 m.), Daugpilis (31 tūkst., 1920 m.), Jelgava (28 tūkst., 1925 m.), Jūrmala (10 tūkst., 1925 m.), Rėzeknė (12 tūkst., 1925 m.), Jekabpilis (8 tūkst., 1925 m.). Žinoma, šie duomenys liudija apie smarkiai atsilikusią Lietuvos modernizaciją, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra urbanizacija, paremta pramonės darbininkų migracija į miestus. Tokia situacija susiklostė dėl carinės valdžios vykdytos politikos, kai lietuviškose gubernijose geležinkelio tinklas buvo tiesiamas ne pramonės, o daugiausia kariniais tikslais.

Kauno miesto muziejininkas dr. Gediminas Kasparavičius

XX a. 3 deš. veterinarijos gydytojas Juozas Butkevičius Taline, su estų šokių kolektyvu. Kauno miesto muziejaus fondai.

Šaltinis: 1922 m. gegužės 10 d., Lietuva (Nr. 104 (926)), p. 3.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/preview?id=LNB00AD2076-1922-Geg.10