1922 m. gegužės 11 d. | Pilies griuvėsiai

Pasakoja, kad iš pilies ėję du urvai: vienas į Benediktinų vienuolyną per Žuvų rinką…, o kitas į Jezuitų rūmus, dabar Jėzaus Vaikelio prieglauda ir tuose urvuose esą užslėptų įvairių senovės Lietuvos kultūros liekanų.

Pil. A. Lechnickis (senelis 67 m.) praneša, kad jis dar gerai atsimena tą vietą, kur 1868 m. vienas žmogus 60 m. amžiaus pradėjus kasti žemę prieš pat dabartinius pilies griūvėsių vartus iš lauko pusės, pusantro sieksnio atstumo ir atkasęs geležines duris vedančias į požemį, jas atsidaręs ir keletą žingsnių koridoriu paėjėjęs užėjo antras duris ir norėjo taipgi atidaryti, bet vietinė policija be tam tikro Petrapilio Archeologiškos Komisijos leidimo atidaryti uždraudus ir liepus įėjimą uždrausti.

Dabar Miesto Valdybai pradėjus taisyti prie pilies griūvėsių skverų (sodnelį), būtų labai naudinga kad mūsų senovės tyrinėtojai tas duris atkastų ir ištirtų, nes pasakoja, kad iš pilies ėję du urvai: vienas į Benediktinų vienuolyną per Žuvų rinką, kur Lechnickio gyvenime jau tris sykius buvo įgriuvus žemė, o kitas į Jezuitų rūmus, dabar Jėzaus Vaikelio prieglauda ir tuose urvuose esą užslėptų įvairių senovės Lietuvos kultūros liekanų.

Prie to, 50 m. atgal aplinkiniai pilies gyventojai pilį vadinę ne Kryžuočių, bet kunigaikštienės Bonos pilis.

N-nas

Kauno pilies griuvėsiai. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: „Kauno kronika“, Laisvė, nr. 81, 1922 m. gegužės mėn. 11 d., p. 4.

Prieiga internete: https://naujas.epaveldas.lt/preview?id=C1C1B0000658346-1922-geg.11