1922 m. gegužės 16 d. | Prancūzai apie Lietuvą.

Lietuva yra žemdirbių šalis, turi nepaprastai derlingą žemę. 1921 metais buvo apsėta 1 500 000 (pusantro miliono) hektarų, kurie davė 50 mil. Centnerių įvairių produktų: grudų, linų, bulvių. Gražūs miškai apdengia 1 300 000 hektarų ir daugiau kaip 1 milioną hektarų yra lankų-pievų, kurios maitina 750,000 avių, 1,500 000 kiaulių, 1 mil. Karvių ir 400 000 arklių.

<…> Lietuvos ministerių pirmininkas, inžinierius Galvanauskas, ilgą laiką darbavosi Prancūzijoje ir specializavosi tankų konstrukcijoje. Jis vedęs paryzietę ir sunku rasti didesnį prancūzų prietelį kaip jisai. Visa Lietuvos valdžia rodo didžio palankumo Alijantams, beto liberališka Lietuvos konstitucijos dvasia, jos literališka kultūra (raštija), jos taiktos pastangos ir instruktyvė simpatija kreipia lietuvių tautą Prancūzijos pusėn. Lietuvių kalba – viena iš seniausių Europoje, taip griežtai atsiskirianti nuo slavų, žmonės yra darbštūs, šalto kraujo, tiesaus ištikimo būdo, yra išimtimi tarp rytų Ryto Europos tautų. Iš kitos pusės, ignorancija (ramuma) taip abeina Rusų imperijoje, Lietuvos krašte buvo daug mažesnė negu kultūros kraštuose. Statistika 1897 metų rodo, kad iš 100 lietuvių tebuvo 45 % analfabetų (nemokančių skaityti), Lenkijoje tokių buvo 60 %, Rusijoje net 75 %. Bet nuo 1905 metų, kada po rusų revoliucijos prašvito ir lietuvimas laisvė ir Lietuva stropiai tvėrėsi švietimo darbo, taip kad paskutinio rekrutu ėmimo suskaityta vos 29 analfabetai iš 13 000 rekrutų. Mokyklų skaičius kurių 1919 metais buvo 871, 1921  metais padidėjo dvigubai pasiekė 1500. Mokinių skaičius iš 48,340 pakilo iki 177,339.

Lietuva yra žemdirbių šalis, turi nepaprastai derlingą žemę. 1921 metais buvo apsėta 1 500 000 (pusantro miliono) hektarų, kurie davė 50 mil. Centnerių įvairių produktų: grudų, linų, bulvių. Gražūs miškai apdengia 1 300 000 hektarų ir daugiau kaip 1 milioną hektarų yra lankų-pievų, kurios maitina 750,000 avių, 1,500 000 kiaulių, 1 mil. Karvių ir 400 000 arklių. Aišku kiek tai galima būtų išvežti esant tokiai turtų daugybei. Iš kitos pusės negalima nematyti didelio reikalavimo manufaktūros, kuria suvartoja šita šalis neturinti savo fabrikų. Rankų operacijų skaičiuos geriausiai parodo ekonominė šalies kilimą: 5 didžiuliai Kauno bankai su savo neperdideliu 30 mil. Auks. Kapitalu 1921 metais išvarė milžinišką apyvartą 9 miliardus 325 mil. Auksinų arba imant vidutiniu markės kursu – 1 miliardą 700 mil frankų. Dėl Vokiečių markės puolimo ir jų nuolatinio spauzdinimo. Lietuva priversta kentėti didelius nuostolius, nors neduoda jiems iš savo pusės priežasties. Kai bus Lietuvos politinė padėtis užtikrinta auksinas greit pakiles ir pasieks teisių, kurias jam ganrantoja protinga Lietuvos administracija, jos sveiki finansai, jos turtai ir žemės produktai. 1921 metais Lietuva yra pirkusi užsieny prekių už 850 mil. Auks. Šimęt prekyba dar labiau plečiasi, kas negali nerūpėti ir mūisiškiam prikliam.

Lietuvos militarė pajėga taip pat nėra niekinė. Lietuvos kariuomenė padalinta į 25 klases, su savanoriais ir milicija sudaro 200 000 vyrų gerai sutvarkyta ir priderančiai aprūpinta. (‚L‘ Echno National)“ 5 gegužės 1922 m. Nr. 116).

J. Liansbergio Vila, Kalnų gatvėje, Prancūzijos atstovybės būstinė. Iš J. Skrinskio albumo „Kaunas“. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: 1922 m. gegužės 16 d., Laisvė (Nr. 16) p. 2

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1C1B0000658346-1922-geg.16

10+