1922 m. gruodžio 15 d. | Iš milicijos darbuotės

Greitai paaiškėjo, kad revolverį buvo pirkęs jaunas žmogus žymėmis panašus į B. J., bet kiek aukštelesnis. Kadangi B. J., sakęsis neturįs tikrojo brolio, tat milicijai reikėjo vėl išaiškinti klausimą apie brolį B. J. ir jo praeitį.

1921 m. vasarą Kaune, už miesto, viename griovy rastas lavonas jaunos, 24 m. moters, aiškiomis smurto mirties žymėmis. Pasirodė, kad negyvėlė užmušta paprasto kalibro revolverio šūviu, pataikius iš arti į širdį. Žmogžudystės vietoje, nuosakiai apžiūrėjus lavoną, kokių nors plėšimo žymių nepastebėta, taigi – užmušta ne apiplėšimo tikslu; taip jau nerasta nė mažiausių žymių, nors kiek galinčių padėti sekti žmogžudį. […]

Mirusios pažįstamieji ir jos kuone sužieduotinis B. J. užeidavo į mirusios butą paprastuoju laiku ir kaip tik sužinojo, kad ji užmušta, graudžiai apsiverkė ir, matyt, dėjo visas pastangas nusižengimui atidengti. B. J. kaimynai ir pažystamieji jam davė geriausių atsiliepimų ir todel jį bet kuo įtarti nebuvo galima, juo labiau, kad paskutiniu laiku buvo su velione gerų geriausiuose santikiuose. […]

Slaptai sekant, pasirodė, nors B. J. mirusios tebeverkė, bet kasdien darėsi ramesnis, linksmesnis, kas sukėlė mintį, kad jį, gal būt, linksmina žmogžudžių nesusekimas. Tolimesni tyrimo žingsniai parodė: B. J. turįs brolį, kurs kasžin kur nežinomai gana ilgokai buvo išvykęs, ir šį giminės labai slepia. Milicija, apsimezdama šio nežinanti, ima kvošti, ar per tokį ir tokį laiką nepirko kas nors revolverio ir šovinių. Greitai paaiškėjo, kad revolverį buvo pirkęs jaunas žmogus žymėmis panašus į B. J., bet kiek aukštelesnis. Kadangi B. J., sakęsis neturįs tikrojo brolio, tat milicijai reikėjo vėl išaiškinti klausimą apie brolį B. J. ir jo praeitį. Apystovos buvo nepatogios, nes B. J. dirbo „Lietuvos“ spaustuvėj pasų spauzdinimo skyriuje ir todel pastarasis galėjo suteikti pasą svetimu vardu, su kuriuo, gal būt, brolis ir atvažinėdavęs.

Tyliai apklausinėjus B. J., milicijai pasisekė apklausti vieną moterį M., kuri žinojo mirusią; paaiškėjo, kad mirusioji netik žinojo, kad B. J. yra tikras brolis, bet ir kad pastarasis į lenkus buvo išėjęs ir ten įstojęs į kariuomenę, kurį laiką tarnavęs, mūšyje lietuvių paimtas belaisvėn ir uždarytas belaisvių stovykloj Kaune, iš kur vėl bėgęs Lenkijon ir vėl grįžęs į Lietuvą, bet beeinant per frontą buvęs suimtas ir pasiųstas į stovyklą, bet jau ne belaisviu. Vėliau pastojęs savanoriu į gudų batalioną, iš kur greit pabėgęs. Tai visa jis darė prisidengęs svetimomis pavardėmis ir dabar gyvenąs taip pat svetimu pasu ir dirbąs vienoj kurpykloj Ukmergės plente.

Šias visas žinias reiškėjai M. papasakojusi pati nužudytoji, pridėdama, kad kartą susibarusi su B. J. ir besikarščiuodama išsireiškusi, kad ji pranešianti apie brolį milicijai, apie ką, be abejo, B. J. buvo pranešęs broliui I. J. Neabejojama buvo, kad šios aplinkybės – baimė del bėgimo į lenkus, tarnyba, o gal ir šnipavimas, patiekė mintį užmušti vienintėlį asmenį, žinojusį I. J., reikėjo šį asmenį pašalinti, kad nebūtų kas praskleidžia praeitį. Tuojau B. J. buvo areštuotas ir suieškotas I. J., kuris pase vadinosi Vladas Denis. Nežiūrint jų giminystės panašumo, abu suimtieji atspariai gynėsi, buk juodu nesą broliu ir nieku nedėtu užmušime S.

Bet kuomet I. J. buvo parodytas revolverio ir šovinių pardavėjui ir pastarasis pripažinęs nesenai, prieš žmogžudystės įvykį jį pirkusį revolverį ir šovinius, tuomet I. J. nuleido galvą, prisipažino tikrai esąs pirkęs revolverį ir šovinius ir užmušimo dieną juodu abu su broliu, pasikvietusiu S., išėję pasivaikštinėti ir, nuėję į griovį, kur buvo rastas lavonas, jis reikalavęs nuo brolio revolverio keliems kartams iššauti, bet užmuštoji būk griebusi revolverį, nenorėdama leisti jam šaudyti ir tuo laiku per neatsargumą įšauta ir tuo būdu ji užmušta.

Milicija, tarytum iš anksto numatydama bylos kryptį, nematomai pasižymėjo vietą ir visas apystovas, kur buvo rastas lavonas ir, kad patikrinus įtariamųjų nusakytąjį įvykį, juodu atskirai buvo nugabentu žmogžudystės vieton ir pareikalauta nurodyti ir nupasakoti patį įvykį. Įtariamasis I. J. netik nenurodė tikrosios vietos, kur buvo užmuštoji, ir kaip, būtent, jie sėdėjo, bet nurodė visai kitą vietą, gi B. J. bendrai duodamas kitus nurodymus, negu brolis, taip jau nenurodė tos vietos, kurią buvo nurodęs I. J., tariant – abudu broliu nurodė ir nupasakojo ne vienaip, ir nors jų parodymai bendrai buvo nevienodi ir derinosi tik tame, kad jie, kviezdami pasivaikštinėti S., neturėję tikslo nužudyti S., bet ir šis parodymas nebuvo svarbus, nes jei ši žmogžudystė per neatsargumą būtų įvykusi, tai nedengiant ir neatidėliojant reikėjo pranešti milicijai, tuo tarpu žmogžudį, pasislėpusį svetimu vardu ir pasu, kriminalė milicija turėjo daugiau savaitės sekti ir tik per jos sumanumą ir stangumą buvo gautos tokios geros išdavos. Prisipažinus I. J., revolveris rastas buvo kurpyklos pastogėje, I. J. buvo aiškiais įrodymais kaltinamas ir pabėgime. Abu kaltinamuoju buvo atiduoti teisman, apkaltinti ir tinkamai nubausti.

Kauno miesto policijai žinotinų įstaigų ir asmenų adresų knygelė. 1938 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: „Iš milicijos darbuotės“, Milicijos žinios, nr. 4, 1922 m. gruodžio mėn. 15 d., p. 13–16.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/preview?id=LNB1EEFF5E5-1922-Nr.4