1922 m. gruodžio 30 d. | Alaus pramonė Lietuvoje

Alaus fabrikų savininkai spėja, kad iki galui 1922 m. galo, bendrai imant būsią pagaminta apie 800.000 kibirų, arba apie 10 milijonų litrų alaus. Kadangi Lietuvos gyventajų skaičius, išimant okupuotus kraštus, siekia 2½ milijono, tai kiekvienam jų tenka po 3,9 litro alaus metams.

Dabar Lietuvoj veikia 11 alaus fabrikų (bravorų): 2 – Kaune (J. B. Volfo ir akc. bendr. „Engelman“), 1 – Prienuose (L. Goldbergo b-vės), Jurbarke (Vasilčikovo), 1 – Panevėžyje („Bergschleschen“), 1 – Švedpolio dvare Šiaulių apskr. (Roberto Kunstmano), 1 – Šateikiuose (Pliaterio), 1 – Pakruojuje (Lukomskio), 1 – Stakliškėse (Rabinovičiaus) ir 1 – Biržuose (Tiškevičiaus). Be to, Gubernijos dv. Šiaulių apskrityje atstatomi Zubovo, Kaune „Bliumental“ ir Veisėjuose, Seinų apskrityje Gailio ir C-o bravorai.

Iš visų paminėtų bravarų, trys, būtent „J. Volfo“, „Engelmano“ ir „Goldbergo“ skaitomis stambiausiomis įmonėmis, „Vasilčikovo“, „Bergšleschen“ vidutinio tipo, gi kitos priskaitomos III rūšies. Volfo ir akc. bendrovės „Engelman“ alaus fabrikai gamina ir salyklą. Prieš karą tie dvi įmonės daug salyklos išveždavo į Petrapilį.

Stambesnieji alaus fabrikai įtaisyti, prisilaikant naujausių technikos reikalavimų, varomi garu ir elektra. Turi net nuosavias elektros stotis.

Smulkesnės įmonės ne visai tinkamai įtaisytos technikos atžvilgiu, varomos dalinai garu ir net rankomis. Viename stambesnių alaus fabrikų iki rugsėjo 1922 m. dirbo 100–110 žmonių, neskaitant kontoros tarnautojų ir vežikų. Gaminių išvežiojimui buvo vartojama 25 arkliai ir 3–4 krovinių automobiliai. Po rugsėjo mėn. tuose fabrikuose darbas lyg nusilpo, darbininkų skaičius sumažėjo iki 50–60 žm., automobiliai visai nevartojami. Stambesnieji alaus fabrikuose dirba po 40–50 žm. ir 8–10 arklių.

Visų alaus fabrikų trobesiai mūriniai.

Prieš karą pastatymas alaus fabriko atseidavo nuo 300.000 iki 500.000 aukso rublių.

Pusė tos sumos atseidavo vien trobesių statymas, gi antroji pusė – visas įtaisymas. Dabar pastatymas alaus fabriko atseitų 2½ milijonų litų, skaitant trobesių statymą ir techninį įtaisymą tomis pat kainomis. Visuose Lietuvos alaus fabrikuose dirba apie 700 darbininkų. Jų 20 nuoš. kvalifikuoti (salyklininkai). Moterų gi dirba 20 nuoš. bendro skaičiaus. Be to, dirba dar apie 150–200 vežikų, apie 150 arklių, apie 10 automobilų kroviniams ir esama 10 vagonų-šaldyklų.

Pagrindinė alui daryti žalioji medžiaga-miežiai, sudaiginti į salyklą. Jie superkami Lietuvoj. Apvyniai gaunami iš Bavarijos (iš Niurnbergo ir Forto) ir Čekoslovakijos apvyniai siunčiami Lietuvon per Bavariją. Prie kiekvieno alaus fabriko yra dirbtuvė bertainiams dirbti ir taisyti. Tam darbui reikalinga ąžuolinė medžiaga (lietuviška) ir smala. Pastaroji gabenama iš Silezijos. […]

Alaus fabrikų savininkai spėja, kad iki galui 1922 m. galo, bendrai imant būsią pagaminta apie 800.000 kibirų, arba apie 10 milijonų litrų alaus. Kadangi Lietuvos gyventajų skaičius, išimant okupuotus kraštus, siekia 2½ milijono, tai kiekvienam jų tenka po 3,9 litro alaus metams. 1911 metų daviniais, kiekvienam žmogui tenka: Belguose nedaugiau 230 litrų metams, Vokietijoj – 106,4 ltr., Prancūzijoj – 45 ltr., Rusijoj 5,8 ltr. ir, visų mažiausia, Italijoj 1,9 ltr. Mat, ten alų atstoja gausiai gaminamas pigusis vynas. […]

(Elta).

Alaus bravoro „Volfas Engelman“ alaus butelis. XX a. I pusė. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: „Alaus pramonė Lietuvoje“, Krašto balsas, nr. 50, 1922 m. gruodžio 30 d., p. 2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1C1B0000492583-1922-Gruod.30