1922 m. kovo 10 d. | Dėmėtoji šiltinė ir kova su ja

Kaune dėmėtoji šiltinė labiausiai pradėjo siausti gruodžio m. 1921 m., kada per visą mėnesį buvo įregistruota naujų dėmėtosios šiltinės susirgimų 120. Manoma, jog šita dėmėtoji šiltinė atnešta grįžtančių iš Rusijos tremtinių. Sausio mėnesį nuo sausio mėn. 1 d. iki 10 įregistruota 80 – naujų susirgimų, nuo sausio 10 iki 20 – 39 naujų susirgimų, o nuo sausio 20 d. iki galo – 33; iš viso – 152. Vasario mėnesį įregistruota naujų susirgimų – 127.

Dėmėtoji šiltinė žinoma jau iš senų laikų. Seniau ją vadindavo „bado šiltinė“ arba „karo šiltinė“. Dėmėtoji šiltinė labiausiai renka savo aukas tarp bado ir karo nusilpnintų kareivių ir gyventojų. Epideminiai ji apsireiškia dažniausiai ten kur susibūrę gyvena daug žmonių blogose higienos sąlygose. Įvairios belaisvių stovyklos, mokyklos prieglaudos, nakvynės namai, kareivinės, kalėjimai užvažiuojamieji namai, tremtinių butai ir apskritai varguomenės butai yra gaisro punktai iš kur antkritis vis iš naujo ir plačiau siaučia.

<…> Kaune dėmėtoji šiltinė labiausiai pradėjo siausti gruodžio m. 1921 m., kada per visą mėnesį buvo įregistruota naujų dėmėtosios šiltinės susirgimų 120. Manona, jog šita dėmėtoji šiltinė atnešta grįžtančių iš Rusijos tremtinių. Sausio mėnesį nuo sausio mėn. 1 d. iki 10 įregistruota 80 – naujų susirgimų, nuo sausio 10 iki 20 – 39 naujų susirgimų, o nuo sausio 20 d. iki galo – 33; iš viso – 152. Vasario mėnesį įregistruota naujų susirgimų – 127.

Kauno miesto Valdybos Sanitarijos dalies energingai kovojama su dėmėtąja šiltine. Dirbo septyni rajono sanitariniai gydytojai, kurie daboja visus pavojingiausius dėmėtosios šiltinės punktus – tremtinių butus, prieglaudas, varguomenės butus; sanitarų pagalba ieško dėmėtaja šiltine įtariamų. Vedama sergančių registracija, izoliacija. Visi sergantieji išvežami tuoj į ligonines. Tam reikalui yra sanitarinė kareta su sanitarais. Greitu metu žada būti dar ir sanitarinis automobilis. Ypatingais atvejais, kada ligonis gal būt visai izoliuojamas savo bute, jis paliekamas po padarytos dezinfekcijos ir dezinsekcijos; prie durų jo bute tada lipdoma kortelė, įspėjanti, jog čia serga dėmėtąja šiltine.

Išvežtas ligonis į ligoninę ten apšvarinamas nuo utelių, taip pat ir jo darbužiai ir baltiniai. Jo bute daroma dezinfekcijos kameromis visų daiktų dezinfekcija, o pačiam bute paleidžiama veikti sieros garai. Ligonio šeima ar juo gyvenantieji, pirty kameroje apšvarinimai nuo gyvių ir paskui per 14 dienų rajono sanitarinių gydytojų nepaleidžiami iš akių. Miesto valdyba turi jau savo reikalams vieną dezinsekcijos pirtį kamerą, o kita taisoma dar Žaliajam kalne.

Kova su dėmėtaja šiltine Kaune labai sunki, nes čia dėl būtų stokos žmonės gyvena labai susibūrę, ir nuolat atvyksta iš Rusijos tremtinių, kurie, jau visai įrodyta, daugiausiai platina ir dėmėtają šiltinę. Todėl valdžios ir visuomenės didžiausia domė turi būti kreipiama į perėjimo punktus (Abelius), turi būti tų tremtinių sveikatos padėties aštriausia kontrolė ir visiška sergančiuose punktuose izoliacija.

Jei tremtinių grįžimas iš to atžvilgio bus visai ir tinkamai sutvarkytas – tai Kaunui ir apskritai Lietuvai negręs dėmėtosios šiltinės pavojus, nes tada ji gali būti lengvai likviduota.

Vincas Ruzgas Karo ligoninėje 1935 m. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: 1922 m. kovo 10 d., Dėmėtoji šiltinė ir kova su ja, Lietuva, (Nr. 56, (878)) p. 2

Prieiga internete: https://naujas.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/LNB00AD2076/LNB00AD2076-1922-Kovo10/original/0002-ADAC3BFA460DA08BF23BDF285F99ED3D.png

8+