1922 m. kovo 11 d. | Petliura ir Vrangelis Vel Megins

Rusų Sovietų priešai kuriam laikui vėl nutilo, nebegirdėti nė Kolčako, nė Denikino, nė Judeničio. Vrangelis su Petliura ir tapo iš Rusijos, išvyti.

Rusų Sovietų priešai kuriam laikui vėl nutilo, nebegirdėti nė Kolčako, nė Denikino, nė Judeničio. Vrangelis su Petliura ir tapo iš Rusijos, išvyti. Bet tų dviejų paskutiniųjų Rusų Bolševikai prisibijo ir laukia kuomet jie vėl Rusiją užpuls, kad juos atrėmus. Petliura būk slapta sukinėjąsis po Varšavą, o Vrangelis su savo kareiviais yra Balkanų valstybėse. Iš ten jis rengiasi vėl pulti Rusijon versti bolševikų. Tik netikima, kad jam tai pasisektų.


Simonas Petliūra (1879–1926) – žymus ukrainiečių tautinio atgimimo veikėjas, kovojęs dėl nepriklausomos Ukrainos valstybės. 1917 m. buvo vienas iš Ukrainos liaudies respublikos steigėjų, jos karo ministras. Nusprendus skelbti suverenumą nuo Rusijos Laikinosios Vyriausybės kovojo tiek su bolševikais šiaurėje, tiek su baltagvardiečiais pietuose. 1919 m. vasarį pradėjo vadovauti direktorijai, tapdamas de facto Ukrainos prezidentu. Šias pareigas užėmė iki 1920 m. lapkričio.

Bolševikams užėmus beveik visą Ukrainą, Petliūra sudarė sąjungą su Lenkija ir 1920 m. gegužę su likusiomis dviem ukrainiečių divizijomis padėjo lenkams užimti Kijevą. Deja, po Lenkijos – Sovietų Rusijos karo pabaigos 1921 m. pasirašyta Rygos sutartis, kuria didžioji dalis Ukrainos atiteko Sovietų Rusijai, o ukrainiečių tautiniam atgimimui svarbi vakarinė dalis priskirta Lenkijai. Nors Petliūra protestavo prieš šią sutartį, tačiau liko Lenkijoje, kuri atsisakė jį išduoti bolševikams. Vėliau jis išvyko į Prancūziją, kur reiškėsi spaudoje, kėlė Ukrainos valstybingumo klausimus ir vadovavo vyriausybei išeivijoje.

1926 m. Paryžiuje Petliūrą nušovė Šolomas Švarcbardas. Teisme jis pripažino savo kaltę, bet teigė taip pasielgęs, nes Ukrainoje vykusių pogromų metu neteko visos giminės. Teismas Švarcbardą išteisino, kas sukėlė polemiką šalyje – buvo nemažai įrodymų, kad iš tiesų jis buvo SSRS šnipas, veikęs pagal sovietų nurodymus. Ukrainos istorikai Petliūros vaidmenį pogromų metu linkę vertinti kitaip. Išpuolių prieš žydus yra vykdžiusios visos tuo metu Ukrainoje kariavusios kariuomenės, tačiau tai buvo stichiški, vadovybės nesankcionuoti veiksmai. Pats Petliūra atsišaukimais bandė stabdyti pogromus. Jo vyriausybėje dirbo žydų tautybės užsienio reikalų viceministras Arnoldas Margolinas, net tapęs ukrainiečių atstovu Versalio taikos konferencijoje.

Petliūra minimas ne vienoje ukrainiečių liaudies dainoje. Įvairiuose miestuose jam pastatyti paminklai, jo vardu pavadintos gatvės.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

 

40 grivinų vertės proginis pašto ženklas vaizduojantis Simoną Petliūrą, 1920 m. Pašto ženklų muziejus Barselonoje.


Šaltinis: Išeivių draugas,  1922 03 11, Petliura ir Vrangelis vėl megins

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/preview?id=LNB018CA32F-1922-Kovo11

Fotografijos prieiga internetu: https://www.europeana.eu/lt/item/2058206/10970_objects_H556587