1922 m. kovo 17 d. | Kauno Miesto Muzejaus darbuotės

Vos tik vieną teturim įstaigą, kurioj šiek tiek pakenčiamomis sąlygomis galima netik saugoti Lietuvos praeities palikimą, bet ir tyrinėti jį, – tai Kauno Miesto Savivaldybės, – Kauno Miesto Muzejų, kurs taip pat yra ne naujai įkurtoji įstaiga, o tik mūsų žiaurios praeities palikimas.

[…] Lietuvos praeities kultūros palikimą renka Mokslo Draugija, Dailės Draugija, Valstybės Archajologijos Komisija ir Meno Kūrėjų Draugija. Bet tik renka. Moksliniai tyrinėti ir klasifikuoti ne labai kam yra ir ypač nėra kur. Visoj Lietuvoj šiandien turime vos tik vieną muzejų. Karo Muzejaus, taip gražiai, beveik diena iš dienos augančio ir besiplečiančio, neskaitom, nes jis yra perdaug „specifinis“. Vos tik vieną teturim įstaigą, kurioj šiek tiek pakenčiamomis sąlygomis galima netik saugoti Lietuvos praeities palikimą, bet ir tyrinėti jį, – tai Kauno Miesto Savivaldybės, – Kauno Miesto Muzejų, kurs taip pat yra ne naujai įkurtoji įstaiga, o tik mūsų žiaurios praeities palikimas. Bet, deja, ir tam muzejuj pilna pilniausia visokių ydų. Čia padėsim tik tas ydas, kurios surištos su eksponatų konservavimu. […]

O gr. Tiškevičiaus brangiausius paveikslus Kauno Miesto Muzejuj kepina ir naikina ir saulė ir krosnis. Jie kaip tyčia ne tik išstatyti muzejaus kambariuky, kur langai išeina į pietus ir neturi net ploniausių štorų, bet pastatyti ant prielangių (!), o krosnis žiemos metu karšta karščiausia. Tad nenuostabu, kad jų laikymo vaisiai taip ryškūs. Beveik visų paveikslų dažų paviršius suskilęs ir dažai vietomis pradeda byrėti; kai kurie iš jų vietomis žymiai išblukę ir pajuodavę. Jei jie ir toliau pasiliks tokioj padėty, tai jų dienos suskaitytos, nes jie reikalaus tokios restauracijos, apie kurią jokiame muziejuje ir kalbos nėr.

Štai kitas faktas. Pastaruoju laiku Kauno Miesto Muzejuj randa sau prieglaudą augantis Valstybės Archajologijos Komisijos rinkinys. Viena jo dalis ytin brangintina. Tai yra grovienės Radvilienės padovanotas Slucko juostų rinkinys. Ir tos juostos „išstatytos“ muzejuj. Išstatytos nei kiek negeriau, negu gr. Tiškevičiaus paveikslai. Ir čia tas pats elementariškiausių žynių trukumas, kaip brangius audinius konservuoti. Tas pats nesaugojimas nuo dienos šviesos, kur ne tik „suėda“ audinio spalvą, bet net audinio siūlus ir audinys per kiek laiko trunija…

Del tokio neprityrimo rinkinius saugoti daroma nuostolis ne tik gr. Tiškevičiui, Valstybės Archologijos Komisijai, bet visai tautai. Kol laikas, būtų gera, kad Miesto Muzejus apsižiūrėtų ir visas ydas prašalintų, nes muzejaus uždavinys yra ne trumpinti eksponatų amžiaus, bet jį ilginti.

A. Pagielažis

Dailininko Petro Kalpoko personalinė darbų parodos atidarymas, skirta jo 25-erių metų kūrybiniam darbui pažymėti. Kaunas, 1928 m. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: „Kauno Miesto Muzejaus darbuotės“, Lietuva, nr. 62 (884), 1922 m. kovo mėn. 17 d., p. 2.

Prieiga internete: https://naujas.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/LNB00AD2076/LNB00AD2076-1922-Kovo17/original/0002-19C5276DFE304187E072A7A254F610E0.png

 

8+