1922 m. kovo 18 d. | Darbo srity

Dėl skleidžiamųjų visuomenės žinių, jog neva visos Kauno lentpjūvės streikuoja, pranešam, kad streikas buvo įvykęs tik vienoje lentpjūvėje; kitose lentpjūvėse buvo įteikti reikalavimai ir, pasitarus darbdaviams su darbininkų atstovai, pasiekta bendro susitaikymo.

Kovo 12 d. darbininkų atstovų Darbo Inspektoriui, susitaikyta tokiomis sąlygomis: 25 proc. Padidinta atlyginimas ir papigintomis kainomis duodami šie produktai: miltų II-rūš. I pūd. – 80 auks. Ruginių miltų 2 p.-40 auks., cukraus 8-10 svarų po 8 auks. Be to, darbininkai turi teisės, eidami namuo pasiimti medžio po strampą.

Darbininkai reikalavo taip pat, kad susirgus darbininkui, ar šeimynos nariui medicinos pagalba būtų teikiama priimtinu, nes epidemijai siaučiant ar šiaip jau sergant darbininko šeimynos gausingiems nariams, darbdavys neišsigalėtų jų aprūpinti.

Tą klausimą svarstant numatyta reikalo kurti ligonių kasas. Kadangi tuo klausimu valdžią dar nesurojo paruošti įstatų, tai nutarta veikiai steigti ligonių kasas šeimyniniu būdu, darbdavys padedant.

Artimiausioje ateity numatomas pasitarimas tuo reikalu ir bus pagamintos taisyklės; įdėliai galės būt tuoj daromi.

Be to, darbininkai iškėlė savo reikalavimus, kuriuos svarstant jokio nutarimo nepasiekta.

Reikalaujama, kad darbininkui mirus, jo šeimyna (žmona ir nepilnamečiai vaikai) turėtų būti darbdavio aprūpinti. Reikalaujama ½ gauto atlyginimo, Smulkių įmonėlių savininkai tokiam reikalavimui nesutiko. Pareikšta pageidavimo, kad valdžia susidomėtų tuo klausimu ir pasirūpintų veikiau išleisti tam tikrus „gyvybės draudimo“ įstatus.

Vienok tai nesutrukdė bendro susitarimo, ir darbas pradėta dirbti.

Darbo inspekcija daro pastangas, kad patenkintų visus darbininkų reikalavimus.

Ji yra apsunkinta, nes įvairūs darbininkai, nebūdami darbo inspekcijos žinioj, ištikus nesusipratimams, kreipias į darbo Inspektorių.

Tokiems darbininkams, kaip statymo prekybos įmonių tarnautojams, kurie nėra dabar veikiančių įstatų apsaugoje. Darbo Inspekcija pagelbėti negali. Ji gali vadovaudamos dabar esančiais įstatais, globoti tik darbininkus, dirbančius stambesnėse pramonės įmonėse, ką ji ir daro.

Gi įstatų, globojančių aukščiau minėtus darbininkus nėra, ir Darbo Inspekcija iki šiol jei ką darė kilus reikalui, tai darė savo iniciatyva bei nuožiūra. Iki šiol tat jai sekės, bet dabar, kuomet tokie darbininkai reikalauja ginčą rišti įstatymu keliu, kyla nesusipratimų.

Vienas tik yra įstatymas, kuris liečia amatų įstaigas, kuriose dirba ne mažiau kaip trys amatininkai, tai 8 val. Darbo dienos įstatymas, kuri ir Darbo Inspekcija atydžiai vykdo.

Darbo Inspekcija įspėja aukščiau nurodytų įvairių įmonių darbininkus, kad ji; nesant tam tikrų įstatymų, pagelbėti jiems negali, ir prašo jos bereikalingai neapsunkinti. (ELTA).

Buvęs Šuvalo metalo fabrikas, tarpukaryje AB „Nėris“ Kaunas, Vytauto prospektas. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: 1922 m. kovo 18 d., Darbo srity, Lietuva (Nr. 63 (885)) p. 2

Prieiga internete: https://naujas.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/LNB00AD2076/LNB00AD2076-1922-Kovo18/original/0002-35842EC3170F4541E23F9579C2971A65.png