1922 m. kovo 19 d. | Lietuvos garlaivių bendrovė

Lietuvos garlaivių bendrovė turi įsigijusi keletą įvairaus talpumo laivų. Einamuoju laiku 2 garlaiviai plaukioja Nemunu Kaunas-Smalininkai, 1 remontuojamas, gi 2 – jūrose. Nuo balandžio 1 d. L. G. B-vės laivai plaukios Nemunu Kaunas-Klaipėda, ir atgal, perveždami prekes ir keleivius. Iš muitinių pusės didelių kliūčių nebūsią, pildant nustatytus formalumus.

Lietuvos garlaivių bendrovė turi įsigijusi keletą įvairaus talpumo laivų. Einamuoju laiku 2 garlaiviai plaukioja Nemunu Kaunas-Smalininkai, 1 remontuojamas, gi 2 – jūrose.

Nuo balandžio 1 d. L. G. B-vės laivai plaukios Nemunu Kaunas-Klaipėda, ir atgal, perveždami prekes ir keleivius. Iš muitinių pusės didelių kliūčių nebūsią, pildant nustatytus formalumus.

Greitu laiku manoma įsigyti didesnio talpumo keleivių garlaivį, kuris vaikščios Hamburgas-Londonas linija.

Taip pat L. G. B-vės nutaria skirti vieną laivą, kuris vežios krovinius prekes Stetinas-Dancingas-Klaipėda ruožu. Iš Klaipėdos laivą perkrovus, jis grįš Nemunu-Kaunan. Tai laivas plaukios punktualiai minėtuoju ruožu.


1919 m. vasario 1 d. Kaune buvo įsteigta pirmoji šalyje iš lietuviško kapitalo sudaryta vandens transporto bendrovė – Lietuvos garlaivių bendrovė. Steigimo sutartį pasirašė 19 žymių to meto visuomenės veikėjų, kurių tarpe buvo: Saliamonas Banaitis, Martynas Yčas, Jonas Šliūpas ir kt. Bendrovės pradinis kapitalas siekė apie 300 tūkst. dolerių, dalį pinigų suaukojo JAV lietuviai, kurie rėmė bendrovę pirmaisiais jos gyvavimo metais. Toks palaikymas iš išeivijos buvo dėsningas, kadangi bendrovė viešai deklaravo siekius ne tik vykdyti laivybą Lietuvos vidaus vandens keliuose, ar Europoje, bet ir planavo sujungti transatlantiniu maršrutu Lietuvą ir JAV.

Per keletą pirmųjų veiklos metų bendrovė įsigijo tris garlaivius „Rambynas“, „Eglė“, ir „Rūta“. Galingiausias iš jų buvo 1912 m. Kijeve pastatytas „Rambynas“ galėjęs vienu metu vilkti 4 baidokus. Šis laivas daugiausiai plaukiojo maršrutu Kaunas-Klaipėda-Kaunas. Garlaivis „Eglė“ buvo naudojamas keleivių gabenimui iš Kauno į Smalininkus ir atgal. Mažiausiai naudojamas dėl techninių bėdų buvo garlaivis „Rūta“. Jūriniame transporte bendrovė naudojo įsigytus du laivus „Jūratė“ ir „Kastytis“. Abu laivai buvo nedideli, skirti plaukioti pakrantėse ir gilesniuose upėse, tačiau buvo naudojami Baltijos jūroje. Iki Lietuvai prisijungiant Klaipėdos kraštą 1923 m., jūriniai laivai buvo įregistruoti Jurbarke. 1925 m. „Kastytis“ nuskendo, o dėl susidariusios nepalankios finansinės padėties, kitą jūrinį laivą „Jūratė“ teko parduoti. Po šių įvykių Lietuvos garlaivių bendrovė toliau vykdė veiklą tik upiniame transporte iki XX a. 4 deš. antrosios pusės.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Gediminas Kasparavičius

Kauno keleivinė prieplauka. Antrame plane J. Tumo-Vaižganto namas, kuriame pradžioje veikė Lietuvos garlaivių bendrovės atstovybė. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: 1922 m. Kovo 19 d., Lietuvos garlaivių bendrovė, Laisvė (Nr. 40) p. 3

Prieiga internete: https://naujas.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/C1C1B0000658346/C1C1B0000658346-1922-kovo19/original/0003-E09BD8E2F2361BA35A949D82CC37CF9C.png