1922 m. kovo 29 d. | Del Kauno estetingumo

Daug kas galima būtų dar pasakyti apie krautuvių iškabas, ypatingai gi apie pagražintas įvairiais piešiniais. O del viduramžių liekanos – arklių „tramvajų“ biaurios išvaizdos – nieks ir nesiginčys!

Diena iš dienos gyvenam laukdami Vilniaus išvadavimo, ir to belaukiant permažai rūpinamės padaryti mūs gyvenimą laikinoje sostinėje patogesniu ir malonesniu estetikos ir grožio atžvilgiu. Nors ne visi, kurie dabar gyvenam Kaune, atgavus Vilnių, pasiliksim čia, bet vistik reiktų mums visiems pasirūpint, kad vienas iš didesnių mūsų miestų – Kaunas, savo vidujiniu grožiu harmonizuotų su apsupančia jį gamta.

Dabar gi kaip atrodo mūsų miestas? Kas Kaune gyvena ilgesnį laiką, yra prie jo pripratęs ir tam neveria akių jo neestetingumas. Bet kas pabuvo Vakarų Europos miestuose, tas, atvažiavęs Kaunan, nieko jame gražaus neras, nebent apylinkes.

Kame gi apsireiškia ta grožio stoka mūsų laikinoje sostinėje?

Pereikim gatvėmis. Tik kur-ne-kur rasim žmoniškai atrodantį namą, kiti gi – tai namai su birančiu tinku, namai kareivinės iš raudonų plytų, visiškai netinkuoti, kas daro nuogo žmogaus įspūdį, arba pusiau sugriuvę laužai. Dar miesto centre, Laisvės alėjoj randame grįčių iš paprastų rąstų, net lentomis neapkaltų.

Šiems namams atitinka visos gatvės sutvarkymas. Šaligatviai nelygūs, vienur iš paprastų akmenų, kitur iš medžio arba iš specialių šaligatviams plytų; iš šonų daugybė tiltelių, kaip kaime. Labai negražią išvaizdą priduoda gatvei daugybė telegrafo ir telefono stulpų.

Daug kas galima būtų dar pasakyti apie krautuvių iškabas, ypatingai gi apie pagražintas įvairiais piešiniais. O del viduramžių liekanos – arklių „tramvajų“ biaurios išvaizdos – nieks ir nesiginčys!

Pažvelkim gi dabar į namų kiemus. Ko čia mes nerasim! Pristatyta visokių namelių, būdelių, prikrauta malkų…

Vienas dar gana svarbus dalykas, tai mūs miesto sodai, kurie vasarą privalo būti irgi poilsiu akiai. Taip yra visoj Europoj, bet pas mus toli gražu nuo to. Ir taip mažai turime tų sodų, kad, rodos, ne sunku būtų palaikyt juose didesnė tvarka ir žiūrėti jų pagražinimų.

Nepatenkina mažas miesto sodas, kur vasarą – gruste prisigrūda žmonių, tad ieškoma vietos pasilsėti sodely Vytauto kalne. Koks puikus jo padėjimas – gamta nepasigailėjo duoti jam grožės, reiktų tik žmonėms šitą grožė bent tinkamai palaikyt, tada Vytauto kalno sodu galėsim gėrėtis.

Pirmoj eilėj reiktų pašalint iš kalno visokias „pramogas“, kurios priduoda jam azijatišką išvaizdą – tie visokie „gigantai“, supyklės. Jų pašalinimas būtų pirmas žingsnis Vytauto kalno sutvarkymui. […]

Ks.

Arklių tramvajaus („konkės“) vagonai prie geležinkelio stoties. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija iš albumo „Kaunas – laikinoji sostinė“. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: „Del Kauno estetingumo“, Lietuvos žinios, nr. 26, 1922 m. kovo mėn. 29 d., p. 1-2.

Prieiga internete: https://naujas.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/C1B0003192409/C1B0003192409-1922-Kovo29/original/0001-1AFF9529341B995D2FCE85220ECC5508.png; https://naujas.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/C1B0003192409/C1B0003192409-1922-Kovo29/original/0002-07E1C91F82CD1B4C793EF55A63DD4309.png