1922 m. lapkričio 15 d. | Gerbkime patys save

O pas mus…Tik įženk į Kauną ir čia visus vargus, visas baisenybes sutiksi. Kiekvienoj gatvėj ant kiekvieno kampo alkanos akys ilgai lydi tave prašydamos „ponuti, pasigailėk!“

Nuvažiavus, kur nors į vakarų Europą, net provincijos miestely žmogus kaž kaip ir kitaip jauties, – ten viskas gražu, tvarkoj, ir pati publika lyg kitoj atmosferoj gyvena, kitaip juda, jauties kaž kur toli nuo vargų ir skurdo atsitolinęs, rodos, kad alkanų, paliegėlių, suvargusių visai pasauly nėr. Bet gerai apsidairyk ir vienur ir kitur visokių prieglaudos namų išvysi; ir ten tie vargšai visi apdengti, sotūs, patenkinti.

O pas mus…Tik įženk į Kauną ir čia visus vargus, visas baisenybes sutiksi. Kiekvienoj gatvėj ant kiekvieno kampo alkanos akys ilgai lydi tave prašydamos „ponuti, pasigailėk!“.

Dar baisesnis dalykas, tai Laisvės Alėjoj tarp Ožeškienės ir pašto, kur ir praeiti negalima; čia dažnai du asmeniu taip baisiai nuplyšę stovi, ir kas blogiausia, kad tiedu kiekvienam praeiviui iš po skarmalų nuogą iki paeties paralizuotą ranką į pat panosę pakiša. Mat kad labiau sugraudinus praeivį ir išmaldos gavus! Tie du pavargėliu yra žydai. Gaila, kad ir žydų visuomenė savo tautiečių negerbia ir leidžia gatvėm žmones gąsdinti, berods, kaip yra žinoma, žydų, bendruomenės taryba dar ir lėšų iš valstybės prieglaudos reikalams gaunanti. Reikėtų ir jiems, tuo reikalu daugiau susirūpinti.

Dar 1919 m., rodos, tokių baisių dalykų nebuvo. Tik vėliau, pradėjus iš visur žmonėms į Kauną plūsti, kartu ir visokių paliegelių ir kitokių persimetėlių priklydo. Pajutus, kad čia ne blogai sekasi išmalda pelnyti ir gyventi, visi tokie elgetos iš visų Lietuvos kampų į Kauną bėgte subėgo. Kaip sužinota, yra tokių, kurie net smulkių ūkių turėdamis Kaunan persikėlė išmaldos prašo, girdi, tuo būdu daugiau pelną.

Ir kur gi bereikia blogesnio dalyko? Skurdas naują skurdą gimdo. Čia yra mūsų tautos žaizda ir ją mes turime kuogreičiausiai gydyti. Net svetimtaučiai dažnai pravažiuodami per Kauną tuos visus vargus pamatę labai blogų įspūdžių apie Lietuvą gauną.

Tuo reikalu miesto valdyba jau nuo senai rūpinais; ji net apie 100 vietų jau įrengusi, o esą reikalinga apie 200 ir daugiau vietų, ir nusiskundžia, kad prieglaudai namų negalinti išgauti, – jei kartais kokį namą nužiūri, tai kas nors kitas kitam reikalui paveržiąs. Tuo būdu miesto valdyba dabar į tą dalyką šaltai bežiūri.

Tat ir negalima šio klausimo spaudoj neiškėlus nutylėti. Šis turėtų būti artimiausiu laiku išrištas. Tiems vargams pašalinti atatinkama valdžios įstaiga turėtų nors laikinai tokiai prieglaudai namą parūpinti. Teatro ir kitiems kultūros rūmams statyti lėšų yra, – reikėtų nužiūrėti lėšų ir prieglaudų namams pastatyti, kaip kitose šalyse kad yra, pavyz. Latvijoj.

Mieste, gatvėse, ant kampų sėdėti drausti.

Valkatas ir panašius, ir nieko bendro su Kaunu neturinčius, – išgyvendinti į jų gyvenamas vietas.

Ir mūsų Kaunas, laikinoji sostinė, nors socialiu atžvilgiu nuo kultūringų šalių neatsiliktų.

Tat pagerbkime nors patys save.  K. Bys.

Laisvės alėja, perspektyvoje matyti Soboras. Kaunas. XX a. 4 deš. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: 1922 m., lapkričio 15 d., Lietuva (259 (1081)), p. 5

Internetinė prieiga: https://www.epaveldas.lt/preview?id=LNB00AD2076-1922-Lapkr.15