1922 m. lapkričio 25 d. | Mūsų traktierių vaizdelis

Aplankius vieną Laisvės Alėjoj traktierį – valgyklą šit kas patėmyta: Ant grindų primėtyta papirosų nuorukų, pribarstyta pelenų, primėtyta degtukų nuobraukų. Ypač daug tų sąšlavų pribarstyta siauram praėjime iš vieno kambario į kitą.

Aplankius vieną Laisvės Alėjoj traktierį – valgyklą šit kas patėmyta: Ant grindų primėtyta papirosų nuorukų, pribarstyta pelenų, primėtyta degtukų nuobraukų. Ypač daug tų sąšlavų pribarstyta siauram praėjime iš vieno kambario į kitą. Vaikščiojantieji šias sąšlavas išnešioja po visus kambarius. Paklausus tarnaitės, kas čia per „papuošimas“, atsakė, tai niekis – pas juos nenaujiena, – tai daroma visada, nes nešioti sąšlavas kur kitur nėsą laiko.

Kokia švara virtuvėj, kur gaminama valgiai – neteko matyti, bet valgiai gaminami netinkamai. Padėkim prie mėsos padavė bulvių, kurios buvo aitrios ir karčios, matyti virtos kelios dienos atgal.

Be šio paduoda labai mažas porcijas ir labai lupa. Mėnesis laiko atgal čia galima buvo gauti porciją valgio už 1 litą, o dabar už mažesnę porciją imama 2 litu. Kainaraščių valgiams nėra.

Svaigiųjų ger. mažmen. Pardavinėjimo įstatymui vykdinti instrukcijos, rodos, numatyta, kad traktieriuose būtų švaru, kad valgiai būtų gaminami švariai ir iš geros rūšies produktų, o taipogi yra daugiau privalumų kuriuos turėtų pildyti traktierio savininkas.

Jei toks traktieris, budamas žymesnioj vietoj, turi tokią išvaizdą, tai ką gi besakyti apie kitus kurie randasi antraeilėse miesto dalyse.

Lankytojas.

P. Šileikio ir K. Šabano restorano-valgyklos „Viltis“ reklama, 1924 m.


Šaltinis: „Lietuvos žinios“, Lietuvos žinios, Nr.219, 1922 m. lapkričio 25 d., p. 3.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0003192409-1922-Lapkr.25