1922 m. lapkričio 5 d. | Del miesto išplanavimo

Paskutiniu laiku atsirado klausimų, kur būtų tinkamiausiai statyti įvairūs valdiškų įstaigų rūmai, kur geriausia vietos busimam Kauno Universitetui, sporto stadijonui ir toliau kur aprinkti vietas sodnams, ligoninėms, darbtuvėms ir t.t.

Rūpindamasi Kauno miesto atstatymu Kauno Valdyba jau senai pradėjus yra darbus delei tinkamo miesto išplanavimo. Žinoma, tokiam darbui reikia jau iškalno nustatyti, į kokias puses miestas turės naturaliai plėstis, kur jo gali būti ribos ir kas kokioj dalyj reikėtų statyti. Paskutiniu laiku atsirado klausimų, kur būtų tinkamiausiai statyti įvairūs valdiškų įstaigų rūmai, kur geriausia vietos busimam Kauno Universitetui, sporto stadijonui ir toliau kur aprinkti vietas sodnams, ligoninėms, darbtuvėms ir t.t.

Be to pastaruoju laiku Olandų lietuvių Draugija Nelibo yra patiekus sumanymą pastatyti kelias dešimtų namų Žaliajame Kalne, būten: visą eilę muro namų namelių su mažais sodneliais, reikia ir šiai Draugijai surasti tinkamiausia vieta užstatymui.

Laikinai Žaliojo Kalno išplanavimą miesto Valdyba buvo pavedusi inž. Krasauskiui, kursai yra jo užstatymui patiekęs tam tikrą planą. Šio plano apsvarstymui miesto Valdyba buvo sušaukusi spalių 29 dieną esamų Kaune inžinierių statytojų pasitarimą. Be miesto Burmistro Vileišio ir Valdybos nario J. Roginskio šiame pasitarime dalivavo prof. Songaila, inž. J. Krasauckas, inž. K. Vizbaras, inž. Gordiejevičius, inž. Kelermileris ir miesto Valdybos Statybos Skyriaus vedėjas inž. Jokimas.

Šiame pasitarime paaiškėjo, jog išplanavimas kokios nors vienos miesto dalies negali būti daromas atskirai nuo kitų dalių, jog vienos ar kitos gatvės projektavimas privalo priderėti ne vien tik nuo susisiekimo vyriausiųjų linijų, bet ir nuo to, kaip tinkamiaus sunaudoti saulės spinduliai, iš kur gauti tyraus žaliumynų oro ir t.t.

Paaiškėjo, jog jokiu būdu nėra galimu leisti užstatinėti, kad ir atskiromis vilomis miesto senasis ąžuolynas, kaipo vienatinis ir turtingiausis gryno oro šaltinis, kad reikia aprūpinti kad jau ir užstatytoji Žaliojo Kalno dalis nauja sodnui vieta ir t.t.

Todel Komisija yra nutarusi ir pavedusi inž. Krasauskui, Visbarui, Kellerimeriui ir Gordiejevičiui, patiekti eskizinių planų naujam svarstymui, išeinant iš priimtų dėsnių, ir į tą posėdį kursai tapo nuskirtas lapkričio 7 dieną 19 val. pakviesti kaip šiuos asmenis, taip ir kitų įstaigų atstovus, kurie gali būti užinteresuoti tinkamiausiu klausimo išsprendimu.

„Kauno miesto išplanavimo projektas“ (fragmentas). Projektavo „Ingenieur Conseil M. I. F.“ M. Frandsen (Kopenhaga) ir civil. inžinieris A. Jokimas (Kaunas). 1923 m. Negatyvas. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: „Iš Kauno Miesto Vald. Darbuotės. Del miesto išplanavimo“, Lietuva, nr. 251 (1073), 1922 m. lapkričio mėn. 5 d., p. 2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/preview?id=LNB00AD2076-1922-Lapkr.5