1922 m. lapkričio 6 d. | Mykolo Riomerio dienoraštis

Atsikėliau labai anksti, prieš 7, o 8 valandą ryto jau buvau universitete. Širdis taip daužėsi, kad rodos, dūžių aidą girdėjau koridoriuose. Universiteto profesorių kambaryje surūkiau papirosą, kad įgaučiau drąsos ir nurimtų nervinė įtampa.

Pirmadienis

Atsikėliau labai anksti, prieš 7, o 8 valandą ryto jau buvau universitete. Širdis taip daužėsi, kad rodos, dūžių aidą girdėjau koridoriuose. Universiteto profesorių kambaryje surūkiau papirosą, kad įgaučiau drąsos ir nurimtų nervinė įtampa. Išgėriau stiklinę vandens ir užlipau į viršų. Didžioji universiteto salė, didžiausia visame pastate, skirta, kaip man buvo paaiškinta, pirmam teisės paskaitų semestrui, buvo užrakinta. Tada kurjeris man parodė salę, kurioje turėjau skaityti paskaitą. Salė prisirinko sausakimša. Klausytojai ir klausytojos manęs jau laukė. Salė nelabai didelė, bet su suolais, skirtais studentams, ir pakylomis. Į mano paskaitą atėjo apie 70-80 abiejų lyčių klausytojų. Pakalbėjau vakar pasiruošta tema, o vėliau ėmiausi tikrosios medžiagos, skaitytos iš rankraščio. Paskaita neužtruko ilgai ir prieš 9 valandą ryto privalėjau užbaigti, mat daugelis studentų ir studenčių dirba valstybinėse įstaigose, kad turėtų iš ko gyventi, ir nuo 9 ir 13 valandos universitete paskaitos nevyksta. Jos skaitomos tiktai rytais nuo 8 iki 9 valandos ir po pietų. Tokia tvarka visuose fakultetuose.

Nemoku įvertinti, kokį pirmą įspūdį mano paskaitos padarė studentams. Kita vertus, pati pradžia nebuvo niekuo ypatinga. Aš jokio įspūdžio apie pirmąjį susitikimą su studentais nesudariau. Kol kas niekaip negebėčiau susidaryti nuomonės apie savo klausytojus – universitetinį lietuvių jaunimą.

XX a. 3 deš. Lietuvos universiteto centriniai rūmai Mickevičiaus g. ir Donelaičio g. kampas. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: Mykolas Römeris, Dienoraštis: 1922 m. birželio 16-oji – 1923 m. balandžio 10-oji (sud. R. Miknys), Vilnius: Versus aureus, 2016, p. 179-180.