1922 m. liepos 15 d. | Įspudžiai iš Lietuvos

Net ir prie Kauno gražuolio Aleksoto kalno, kurs vokiečių rankoj, be abejo kaip lėlė būtų ištaisytas, čiagi nei piršto nepridėta. Net užlipinimui nėra nors iš akmenų padarytų laiptelių. Aš manau, kad čia neivienas svetimtautis, Kaunan atvyksę, neapseis jo nelankęs.

[…] Iškabas. Tokios gramatiškai tobulas iškabas, kaip Kaune, mačiau tik ant Kaukazo pas armėnus. Iš anų iškabų irgi nedaug tesuprasi, kaip ir iš daugelio kauniškių; pav. „aptieku na dvor vleva“, „ne chodi, zloj sobaka“, „zvanok net rukoj“, „šašlik malodoj baraškic“. Tokios iškabas mačiau Novorosijske, Rostove ant Dono ir ypač Nachičėvaniuj. Apie Kauno iškabas jau buvo laikraščiuose rašyta (žiūrėk „Tėvynės Balso“ N. 165. 1) „Pirkėjas Lapočių Tabokas per kiemas į fabrikas“. Bet mačiau tokių, iš kurių irgi nesuprasi, jei nebūtų apačioj parašyta lenkiškai „suveje“ (kraviec), Panemunėlio g. № 56. „Visų gerolų“ net ant Laisvės Alėjos.

Tai antra nemaloni yda.

Tramvajus Kaune paprastai prikimštas, susėda kitą syk 30 – 40 žmonių traukia vienas arkliukas, vietomis taip tempęs, kad net gailu gyvulio ir nenorėtus tikėt, kad čia miesto įstaiga, ir manau jeigu ne ta priežastis, nevienas jau būtu kreipėsis į gyvulių globos draugiją, jeigu ji Kaune tik yra. Maža to, dar arkliuką, ką tik vežimą iš vietos iškrutinus, sustabdo kam nors panorėjus išlipt.

Vieną arkliuką prikinkius, reiktų miestui, keletas dar arklių įsigyt, bet būtų ir įspudis geresnis ir važiavimas greitesnis.

Žmonės gi lipa ir išlipa be jokios tvarkos. Kur tik jiems noris iš priekio, iš užpakalio.

Gana įdomu esti, kuomet pora apistorių susispiria ir prasideda varžytinės kuris paveiks.

Gal tokia gimnastika kai kam kitą syk ir maloni, bet kad nepatogi ir laikais pavojinga, abejot negalima. Kadangi visuose kulturinguose miestuose čia senai yra nustatyta tvarka, mes atrodom, kaip provincialai niekur nebuvę, nieko nematę. […]

Maudyklės. Kaunas, miestas su 200,000 gyventojų, prikimštų, kaip bačkoj silkės, tuo labiaus reikalaujančių pakvepuot grynu oru, pasimaudyt, neturi nevienos maudyklės. Tuo labjau, kad stovi ant gražaus ir patogaus maudymui Nemuno. Šiemet pastatytas privačio žmogaus maudyklės anoje pus upės, jokiu būdu už maudyklę skaityt negaliu, nes yra ten „šopa“, kur moterys su vyrais maudos galima sakyt kartu ir tai dar be maudomųjų rubų, lentos gi juos pertverenčios tik del drąsos, nes (nors ten tik eina žydės ir šiaip jau abejotinos doros asmenys, kitaip ir jos nebeeitu. O vienok, kaip matyt, tas žmogelis, surinks per vasarą, po 5 – 10 auks. už vieną, keletą dešimtų tukstančių auksinų. Klausimas argi miestas negalėtų parupint, taip reikalingą sanitarijos ir doros žvilksnių gerą maudyklą ir tai iš šitos pusės Nemuno, kad nereiktu labai toli vaikščiot, ar važinėt laivėmis, velgi daugiausia žydams sumokant 10 auks. (ten ir atgal), kas išeina daugiau, negu pati maudyklė. Pinigai gi be abejo grižtų per porą metų.

Iniciativos stoka matyt ir privatiniose tautiečių įstaigose. Viešbučio „Birutė“ valgykla labai gerai ir pigiai už 25 auks. iš 3 davimų duoda valgyt. Valgymas prastas, taip sakyt šeiminiškas, ir valgytojai tai įvertina ir jų netruksta. Bet aptarnauja stalus viena tarnaitė ir reikia pusvalandžiais laukt, kol paduos. Maskvoj tokiose valgyklose mačiau aptarnaujant 3 tarnaitės.

Duos vienok Dievas, kad vis daugiau ir daugiau susiprasime, ir pagerinsime ir jau iš dalies, kaip ir pradeda judėt. Jau daug namų pagražintą, gelžkelinis tiltas pusiau žaliai padažytas, apie tramvaju pradeda daug kalbet. Ir čia noris tikėt Maironiui „Žiurek! Rytuose aušra jau teka.” Bet tas bus tuomet, jei negres jai (Lietuvai) du vidaus pavoju, apie kuriuos sekančiame numery. A. J.

Kauno arklinio tramvajaus (konkės) depas dab. Gedimino gatvėje. 1915–1918 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: „Ar inteligencijos stoka ar energijos ir principiališkumo (Įspudžiai iš Lietuvos)“, Rygos balsas, nr. 27 (50), 1922 m. liepos mėn. 15 d., p. 1.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C10000455934-1922-Liep.15