1922 m. liepos 20 d. | Iš Vilniaus

Pastaruoju laiku čia dažnai atsitinka užpuolimų ant žydų. Taip, liepos mėn. 5 d. dvi senutės-žydės ėjo į žydų ligoninę. Jom esant netoli ligoninės, staiga išbėgo kaž kokia moteriške – lenkė ir visa jėga metė didelį akmenį ligonei senutei į veidą.

Pastaruoju laiku čia dažnai atsitinka užpuolimų ant žydų. Taip, liepos mėn. 5 d. dvi senutės-žydės ėjo į žydų ligoninę. Jom esant netoli ligoninės, staiga išbėgo kaž kokia moteriške – lenkė ir visa jėga metė didelį akmenį ligonei senutei į veidą. Ta apkruvinta parpuolė ant žemės. Antrajai pasiklausus lenkės, už ką, toji atsakė jog už tai, kad ji yra „žyduvka“ ir norėjo pulti dar antrąją senutę, bet tai pradėjus rėkti, susirinko žmonių – ir lenkė nubėgo.

Liepos mėn. 11 d. vienam žydų mokiniui einant į mokyklą, jį netikėtai užpuolė kaž koks didelis lenkas, parvertė jį ir taip sumušė, kad tas vos gyvas buvo pristatytas į mokykla. „Unzer Fraind“.


Iš žydų laikraščio „Unzer Fraind“ perspausdintos ir išverstos informacijos galima pajausti įtampą, kuri tvyrojo 1922 m. vasarą tarp Vilniaus žydų ir kitų vietos gyventojų. Dar liepos mėnesio pradžioje kilo neramumai, kai endekų agitatoriai įplieskė beveik 10 valandų trukusį pogromą nukreiptą prieš vietos žydus. Nevaldoma minia niokojo žydų krautuves ir jų turtą, per susirėmimus žurnale Trimitas buvo skelbiama, kad žuvo 4 krikščionys ir 3 žydai[1], laikraštyje Lietuva nurodoma 2 užmušti ir 9 sužeisti.[2] Šis pogromas, galimai, įsiplieskė, kuomet endekų agitatoriui iš Varšuvos Jaksui Chamiecui valdžia neleido skaityti pranešimo nukreipto prieš valdžią ir žydus. Neramumus paaštrino ir Šv. Kazimiero bažnyčios kunigas, kuris per mišias pareiškęs, kad vietos krikščionims nebuvo leista susirinkti, o žydai gali ir organizuoja koncertą.[3] Netrukus prie bažnyčios ir miesto salės agitatoriai pradėjo mitinguoti ir laidyti akmenis į policiją, kuriai teko panaudoti ginklus.

Stebėtina, kad išpuoliuose prieš žydus dalyvavo ne tik tamsiausi vietos gyventojų sluoksniai, bet ir Lenkijos kariuomenės kareiviai. Vietinė lenkų spauda Przeglad Wilenski ir inteligentija gėdijosi šių įvykių: „koks baisus kultūros nuosmukis, koks baisus psichikos ir moralės nuosmukis“.[4] Vis dėlto, liepos mėnesį panašių įvykių daugėjo, daugelis jų buvo siejami su įvairių politinių kraštutinių grupuočių siekiais polonizuoti Vilnių.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos muziejininkas dr. Gediminas Kasparavičius   

Kipras Petrauskas – Eleazaras Ž. F. Halevi operojo „Žydė“. 1927 m. Kauno miesto muziejaus fondai.


Šaltinis: 1922 m. liepos 20 d., Iš Vilniaus, Lietuva (Nr. 160 (982)), p. 3

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/preview?id=LNB00AD2076-1922-Liep.20

 

[1] Žydų pogromas Vilniuje, Trimitas, Nr. 27, 1922, p. 2

[2] Žydų pogromas, Lietuva, Nr. 151, 1922-07-09, p. 1

[3] Riaušės Vilniuje, Lietuva, Nr. 153, 1922-07-12, p. 1

[4] Zawod, Przeglad Wilenski, 1922-07-08, (Nr. 26-27) p. 1