1922 m. liepos 6 d. | Nemuno internacionalizacija

Kad būtų aiškiau suprantamas Nemuno internacionalizacijos klausimas Lietuvos valstybei, reikia šiek tiek prisiminti to klausimo istorija.

Kad būtų aiškiau suprantamas Nemuno internacionalizacijos klausimas Lietuvos valstybei, reikia šiek tiek prisiminti to klausimo istorija.

Kai buvo pateiktos Vokiečiams dar preliminarės taikos sąlygos Paryžiuje, Lietuvos Delegacija gegužės 20 d. 1919 metais kreipėsi į Taikos Konfernecijos pirmininką su tam tikra nota, kurioj atkreipė domesį į eilę punktų tiesioginai ir netiesioginai liečiančių Lietuvą. Tarp jų buvo paliestas ir Nemuno internacionalizacijos klausimas. Lietuvos Delegacija visų pirmą nurodė, kad plaukiojamasis Nemunas visas ištisai teka per lietuvių gyvenamas teritorijas ir betgi internacionalizuojamas, tuo tarpu kai Visla, tekanti per vokiečių žemes (Dancinas), neinternacionalizuojama. Toliau Delegacija pažymėjo, kad Nemuno srovė eina ne tik per buvusios Vokietijos, bet ir per buvusios Rusijos žemes ir todėl tos upės juridiniam statutui mainyti yra reikalingas tų žemių sutikimas. Kitaip jokios prievolės su Nemuno nepereina Lietuvai.

Dar griežčiau tas klausimas iškilo pereitais metais Barcelonos konferencijoje (kovo-balandžio mėn.). Pats Versalės Traktatas savo straipsniu 338 nusprendė, kad jo nustatymui kai dėl internacionalizuotų upių bus pamainyti tais, kuriuos nustatys bendroji konvencija, Tautų Sąjungos priimtoji. Tam tad reikalui ir buvo sušaukta Barcelonos konferencija, kurios nusprendimus priėmė Tautų Sąjungos ir neseniai parėmė Genuos Konferenciją. Einant Versalės Traktatu, Vokietija pasižadėjo prie tos konvencijos prisidėti. Tokiu būdu internacionalizuotų upių režimą dabar sprendžia atatinkama Barcelonos konvencija, žinoma, tiek, kiek toji konvencija bus valstybių ratifikuota (pasirašyta ji jau visų valstybių).

Kaip gi Nemuno klausimas buvo pastatytas Barcelonoje?

Kai buvo svarstomas režimas upėmis internacionalinės reikšmės buvo numatytos dvi kategorijos: 1) tos upės, kurios nebuvo jokiomis sutartimis internacionalizuotos, bet perteka arba skiria savo plaukiojamoj daly dvi ar daugiau valstybių ir 2) upės, kurios įvairių sutarčių jau internacionalizuotos ir kurioms yra paskirtos internacionalinės komisijos su atstovais ir iš nekrantinių valstybių.

Ta proga Lietuvos atstovas pareiškė, kad Nemunas nepaisant Versalės Traktato str. 331, bendroje konvencijoje negali patekti į antrąją kategoriją. Tą pareiškimą Lietuvos atstovas rėmė pačios Barcelonos konferencijos nusistatymu (tranzito laisvės statute), jog Versalės Traktatas tegali uždėti prievoles tik toms valstybėms, kurios tą traktatą pasirašė. Kadangi Lietuva Versalės Traktato nepasirašė, todėl ir jokių internacionalinių pareigų dėl Nemuno neprisiėmė. Be to, Nemunui nėra sudaryta nė internacionalinė komisija. Pagaliau, Lenkijos atstovas, kurs, matyti pretendavo būti Nemuno „krantinės valstybės“ atstovu, pareiškė Barcelonoje, jog Lenkija „neturi intencijos reikalauti įsteigti Nemunui internaciolinės komisijos“. <…>

Nemunas ties Karmelitų bažnyčia. Fotonuotrauka iš J. Skrinsko albumo „Kaunas“. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: 1922 m., liepos 6 d., Nemuno internacionalizacija, Lietuva (Nr. 148 (970)), p. 1

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/preview?id=LNB00AD2076-1922-Liep.6