1922 m. rugpjūčio 23 d. | Mykolo Riomerio dienoraštis
Vestfalis kilęs iš Hamburgo Vokietijoje. Didžiojo karo metais buvo Vokietijos armijos puskarininkis, kartu su Vokietijos armija atvyko į Lietuvą. Vokiečių okupacijos laikais tarnavo kariuomenės užnugaryje ir kelerius metus gyveno Rokiškyje ir Kavoliškyje. Kavoliškyje pas Komorovskius tarnavo Verutė Backevičiūtė – vietos lietuvaitė, graži, jauna mergina.
Trečiadienis
Šiandien iš Rokiškio į Bagdoniškį atvažiavo Vestfalis su žmona. Vestfalis kilęs iš Hamburgo Vokietijoje. Didžiojo karo metais buvo Vokietijos armijos puskarininkis, kartu su Vokietijos armija atvyko į Lietuvą. Vokiečių okupacijos laikais tarnavo kariuomenės užnugaryje ir kelerius metus gyveno Rokiškyje ir Kavoliškyje. Kavoliškyje pas Komorovskius tarnavo Verutė Backevičiūtė – vietos lietuvaitė, graži, jauna mergina. Ji patiko Vestfaliui ir labai greitai flirtas virto meile. Vienas iš tūkstančio panašių romanų, užsimezgusių okupacijos laikais tarp vokiečių kareivių ir vietos merginų. Verusia pastojo. Vestfalis 1918 ar 1917 metais buvo perkeltas iš Lietuvos į tolimąjį Rumunijos fronto užnugarį – Transilvaniją. Išvažiuodamas pažadėjo grįžti ir vesti suvedžiotą lietuvaitę. Jam išvykus gimė kūdikis. Elizka Komorovska labai rūpinosi vargše mergaite. Niekas nesitikėjo, kad Vestfalis sugrįš ir tęsės duotą pažadą. Kiek daug merginų laukė ir iki šiol laukia, kol iš Didžiojo karo grįš jų mylimieji, o išvykę vyrai pamiršo trumpalaikius savo romanus. Pagimdžiusi Verutė vėl pradėjo tarnauti Kavoliškyje. 1919 metais, per bolševikų okupaciją, Verutė Backevičiūtė flirtavo su bolševikų komisarais ir buvo viena mažiausiai ištikimų Komorovskių tarnaičių, kai jiems teko slapta bėgti iš Kavoliškio, slapstytis miškuose ir valstiečių trobose persirengus varganais drabužiais, baiminantis bolševikų persekiojimo. Kai bolševikai buvo išvyti ir valdžią į savo rankas perėmė lietuviai, netikėtai iš Vokietijos atvažiavo žodžio žmogus Vestfalis. Jis vedė Verutę ir kartu su vaiku išsivežė į Vokietiją. Šeima apsigyveno Berlyne, kuriame Vestfalis eina kažkokias pareigas.
<…>
Šaltinis: Mykolas Römeris, Dienoraštis: 1922 m. birželio 16-oji – 1923 m. balandžio 10-oji (sud. R. Miknys), Vilnius: Versus aureus, 2016, p. 100-101.