1922 m. rugpjūčio 28 d. | Mykolo Riomerio dienoraštis

Vis dėlto pas mus pagrindas po kojomis kur kas stabilesnis ir nuo revoliucijos esame kur kas toliau negu Lenkijos baltarusiškos žemės.   

Pirmadienis

<…>

Laiške Steponas Mečkovskis rašo apie įdomų Vilniaus policijos gebėjimą susemti dvi plėšikų gaujas, kurios siautė Vilniaus apskrityje ir vykdė ginkluotus užpuolimus prieš dvarus ir dvarelius, neretai net žudė žmones. Kadangi grėsmė galėjo kilti ir Obodovcų dvarui, priklausančiam Mečyslavui Bogdanovičiui, tame dvare gyvena Steponas, ir kadangi Mečys su Steponu Mečkovskiu inicijavo ir rėmė tų gaujų persekiojimą, Mečkovskis labai daug apie tai rašo ir giria policijos pareigūnų nuovokumą, kurie griebėsi provokacijų ir įstengė rasti siūlo galą ir susemti visą gaują. Man įdomu kitkas. Laiške įžvelgiu, kaip banditų gaujos sulaukia masių simpatijų  ir palaikymo, ypač Lenkijos ir Sovietų Rusijos pasienyje neabejingi jiems vietiniai gyventojai baltarusiai. Tokių gaujų veikla yra pusiau banditiška, pusiau visuomeniška, nukreipta prieš ,,buržujus“, turtinguosius, pirmiausia prieš lenkų dvarininkus, kurie jaučiasi ne tik ekonomiškai stiprūs, bet ir valdžios remiami. Šitos gaujos veikla – plėšimai ir kerštas lenkų dvarininkams. O aistros giliai įsišaknijusios, todėl tokias gaujas vietos gyventojai dangsto. Liaudis laiko jas savo gelbėtojais, keršytojais ir vadina didvyriais. Mečkovskio laiške matyti, kokie solidarūs banditai ir kaimo gyventojai. Revoliucijos srovės, esančios visai čia pat, labai stipriai pulsuoja baltarusių pasienyje, Lenkijos pusėje. Tai užminuota žemė, kuri nesuteikia tvirto pagrindo lenkų valdžiai. Stačiatikiški Baltosios Rusijos kraštai su Lenkija nesusilies, nors lenkų valdžia ten konservatyvesnė nei, tarkime, lietuvių.

Vis dėlto pas mus pagrindas po kojomis kur kas stabilesnis ir nuo revoliucijos esame kur kas toliau negu Lenkijos baltarusiškos žemės.

Lenkijos policininkas su vasarine uniforma, 1934 m. Willem van de Poll fotografija. Iliustracija iš knygos Zwyczajny 1934. Polska na zdjęciach Willema van de Polla, Dom Spotkań z Historią, Warszawa 2014, s. 84.

Šaltinis: Mykolas Römeris, Dienoraštis: 1922 m. birželio 16-oji – 1923 m. balandžio 10-oji (sud. R. Miknys), Vilnius: Versus aureus, 2016, p.106 – 107.