1922 m. rugpjūčio 9 d. | Mažojoj Lietuvoj

Klaipėdos krašto Taryba š. m. rugpjūčio 9 d. priėmė įstatymą, kad lietuvių ir vokiečių kalbas šitame krašte yra lygios teisėmis. Šitas lygiateisėtumas bus vykdomas ypatingais įstatymais. Dėl tų įstatymų reikia atsižvelgti į vietinių gyventojų norus.

Klaipėdos krašto Taryba š. m. rugpjūčio 9 d. priėmė įstatymą, kad lietuvių ir vokiečių kalbas šitame krašte yra lygios teisėmis. Šitas lygiateisėtumas bus vykdomas ypatingais įstatymais. Dėl tų įstatymų reikia atsižvelgti į vietinių gyventojų norus. Visi lietuviškai kalbantieji valdininkai bus egzaminuojami Krašto Direktorijos tam pakviesta Mėginimo komisija. Susirinkimuose, posėdžiuose galima vartoti abi kalbi.

Tai po 600 metų svetimųjų pagrobtai Mažosios Lietuvos dalelei pavyko iškovoti laisvės savo gimtąja kalba kalbėtis savo tėvynei. Tačiau ir tai ne be pinklių Įstatyme pasakyta, jog kiekvienas Klaipėdos krašto pilietis tegali tik kalbėtis ir rašyti namine tarme, vadinasi, Mažoji Lietuva gali kalbėti tik savo namine tarme. Reiškia draudžiama bendrinti Mažosios Lietuvos lietuvių kalba su Literatūrine Lietuvos kalba. O trečiame įstatymo paragrafe pasakyta, jog „reikia atsižvelgti į vietinių gyventojų norus ir galimybę praktiškai išvesti“. Čia dar paliekama vokiečiams galimybė agituoti, kiršinti žmones dėl lietuvių kalbos įvedimo.

Tačiau tos vokiečių kilpelės, reikia tikėti, kad paties gyvenimo bangų, išsiveržusios iš ilgų šimtmečių sukaustymo, bus nušluotos, ir mūsų broliai vėl džiaugsis laisva savo tėvynės bei motinos kalba.

Klaipėda. Buv. Fridricho Vilhelmo gatvės vaizdas. Atviruką išleido Jono Anso Kunkio knygynas. XX a. 4 deš. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: Mažojoj Lietuvoj (1922, Rugpjūčio 26 d.). Trimitas (33 (103), p. 2-3. 

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vepis-api/v1/share/kpo/C1B0004663975-1922-Nr.33