1922 m. rugsėjo 3 d. | Antisemitizmo šaknys Lietuvoje

Urias Kacenelenbogenas savo straipsnyje, pavadintame, „Žydo žodis“, kaltina kai kuriuos lietuvius esant didelius antisemitus ir nori įrodyti, kad antisemitizmas esąs didesnė piktenybė, negu girtybė ir kitos visuomenės ydos. Aš čia norėčiau įrodyti, jog kalbamasai antisemitizmas, suprantant jį taip kaip U. Kacenelengobenas, vis dėlto turi mūsų žmonėse savo šaknis, kurias įleidę yra ne kas kitas, kaip tie patys žydai.

„Lietuvos“ Nr. 189 ir 190. Urias Kacenelenbogenas savo straipsnyje, pavadintame, „Žydo žodis“, kaltina kai kuriuos lietuvius esant didelius antisemitus ir nori įrodyti, kad antisemitizmas esąs didesnė piktenybė, negu girtybė ir kitos visuomenės ydos.

Aš čia norėčiau įrodyti, jog kalbamasai antisemitizmas, suprantant jį taip kaip U. Kacenelengobenas, vis dėlto turi mūsų žmonėse savo šaknis, kurias įleidę yra ne kas kitas, kaip tie patys žydai. Lietuvos antisemitai visai kitaip žiūri į žydus, negu, pav. Vokietijos antisemitai, kurie apskritai yra priešingi tam, kad visuomenės pirmaujamą vietą turėtų semitų rasės žmonės, arba žydai, „kurie nukryžiavo Kristų“. Lietuvos antisemitai esti priešingi kariais žydams ne del to, kad žydai nėra krikščionys arba kad jie yra nukankinę Kristų, bet dėl to, kad iš žydų tarp daugiausiai atsiranda prekybininkų sukčių, kurie žmonėms įvairių nemalonumų pridaro. Apie tai ir čia rašydamas aš vartoju žodį „antisemitas“ tik dėl to, kad tokius žmones, kurie kada nors prieš žydus ką pasako, paprastai žydų tarpe yra vadinama antisemitais. Tegul jau bus tas pavadinimas ir mano paties vartojamas.

Dabar pažiūrėkime, kurios priežastys veda žmones prie vadinamojo antisemitizmo. Aš manau, kad žydų tautos savotiškas vidaus gyvenimas ir žydų santykiai su kitų tautų žmonėmis patys savaime duoda pagrindo kilti įvairiems nesusipratimams. <…>.

<…> Taigi norint gražiai suregaliuoti žydų santykius su lietuviais, reikia kad patys žydai kiek labiau įsigilintų į lietuvių troškimus ir labiau gerbtų lietuvių pastangas išlaikyti nepriklausomą Lietuvą ir kad dėl mažiausio menkniekio neapeliuotų į viso pasaulio žydus, o patys stengtųsi savo jėgomis arba savo tinkama taktika pačioje Lietuvoje išgauti savo teisėmis garantijų.

A. Kelmutis

Kipras Petrauskas – Eleazaras Ž. F. Halevi operojo „Žydė“. 1927 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: 1922 m. rugsėjo 3 d., Antisemitizmo šaknys Lietuvoje, Lietuva (Nr. 198 (1020), p. 1

Prieiga internetu: https://www.epaveldas.lt/preview?id=LNB00AD2076-1922-Rugs.3&fbclid=IwAR08QRG82BYMtz_9vSJWNJs_HvlOgILoD_pzIZ9JtAVQTgEytsuLWaGg_Sk