1922 m. rugsėjo 7 d. | Šunelio nuotykiai
Niekur nėra taip gerbiami šunys, kaip, kad Londone. Gatvėj galima mušti žmogų, niekas nekreipia dėmesio, bet jei muši šunį, tai būtinai kasnors iš praeivių užstos ir dar nuves į nuovadą.
Niekur nėra taip gerbiami šunys, kaip, kad Londone. Gatvėj galima mušti žmogų, niekas nekreipia dėmesio, bet jei muši šunį, tai būtinai kasnors iš praeivių užstos ir dar nuves į nuovadą.
Londone yra daugybė draugijų, kurių tikslas ginti šunų teises. Tam tyčia yra šunų prieglaudos, kur paklydę šunys gauna pašalpą.
Pačiam Londone centre Gaid parke yra šunų kapinės, ant paminklų marguoja širdį „graudinantys užrašai“. Kad galima būtų pažvelgti, kaip anglai gerbia šunį, gali liūdyti, kad šitoks atsitikimas: vienas fkosterjeris „Bobs“ praeiviui sudraskė kelnes. Praeivis tą šunį padavė į teismą.
Prieš teismą sotjo savininkas ir pats kaltininkas „Bobs“. Vienas liūdininkas pareiškė, kad „Bobs“ yra sargus šuo. Teismas pripažino šunį kaltu ir nuteisė mirtimi. Savininkas norėdamas išgelbėti savo iš mirties, kreipėsi į kaimynus ir mokinius, kurie pažino Bobį. Kitą dieną prie Bobio savininko namų buvo išlipdyti skelbimai su 40 000 protestuojančių parašų iš Bobio mirties bausmę. Apie šį nuotikį kiekvieną dieną laikraščiai kuo plačiausiai rašė. Savininkas padavė apeliacijas; byla peržiūrėta; iššaukia daugiau 100 liūdininkų; Bobiui mirties bausmė dovanota. Tą dieną Londono laikraščiai didelėmis raidėmis pranešė „Bobis“ išgelbėtas.
Šaltinis: 1922 m. rugsėjo 22 d., Šunelio nuotykiai, Lietuva (Nr. 201 (1023)), p. 3
Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/preview?id=LNB00AD2076-1922-Rugs.7
Fotografijos prieiga internete: https://www.europeana.eu/item/670/item_5BTV527YAMXE6NGYZB2UE27ARH66647V