1922 m. sausio 14 d. | Kap. Avižienio nukovimo byla

Sausio 2 d. 7,5 val. vak. Maskvos atstovybės bute kambarys 37 Nr. ruso Želudkovo-Pavlovo buvo nukautas kap. K. Avižienis, karo atašė padėjėjas. Ten pat kambary buvo nukovusiojo žmona Marija. Pats nukovusis pareiškė sužinojęs, jog jo žmona atvažiavusi Maskvon ir esantį pas kap. Avižienį – jos mylimąjį. Radęs ją tenai ir nukovę kap. Avižienį.

Dėl kap. Konstantino Avižienio, karo atašė padėjėjo nukovimo Maskvoje sausio 9 d. gauta iš atstovybės visa byla, susidedanti iš protokolų, liudininkų, parodymų, laiškų, atrastų, kap. Avižienio kambary, kurie parodo štai ką:

Sausio 2 d. 7,5 val. vak. Maskvos atstovybės bute kambarys 37 Nr. ruso Želudkovo-Pavlovo buvo nukautas kap. K. Avižienis, karo atašė padėjėjas. Ten pat kambary buvo nukovusiojo žmona Marija.

Pats nukovusis pareiškė sužinojęs, jog jo žmona atvažiavusi Maskvon ir esantį pas kap. Avižienį – jos mylimąjį. Radęs ją tenai ir nukovę kap. Avižienį. Marijos Želudkovos Pavlovos liudymas: Su kap. Avižieniu esu pažįstama jau 7 metai. Sausio 1 d. 5 val. drauge su savo pusesere.  Liza Kirujeva, atėjo į kap. Avižienį, visi drauge ėję į teatrą ir 1 val. nakties grįžę. Pas kap. Avižienį, kur buvo dar vienas giminaitis ir nakvoję. Kitą dieną giminaičiai išėjo, bet ji pasilikusi. Tą pačią dieną 7 val. vak. Kabarin įėjęs jos vyras ir besisveikindamasis nukovęs kap. Avižienį. Su Avižieniu, esant susipažinusi kaip savo korepetitoriumi, paskui jis buvęs jos sužadėtinis. Paskutinį laiką ji ateidavo į jį keletą kartų.

V. Stanevičiaus įrodymas: Jis pažino avižienį studentavimo laikais. Abu gyvenę su juo kurį laiką vienam kambary, kai 1914-16 metais mokėsi Maskvos universitete, fizikos matematikos fakultete, 1915 metais Avižienis išvažiavęs vasarai į vieną dvarą Tūlos gub. Grįžęs parsivežęs su savimi fotografija su to dvarininko dukters parašu, kurio vaikus jis mokęs. Parašo fotografijoje nebeatmena. 1916 metais Avižienis buvo mobilizuotas ir tik 1921 m. vėl susitikęs Lietuvos atstovybėje, kur jis jam pareiškęs, kad susitikęs su ta mergina, bet šiaip apie save nepasakojęs.

Liet. Pil. St. Grėbliauskas praneša iš velionies gyvenimo:  Atvažiavęs Maskvon 25. XII. 21 ir nerasdamas laisvo kambario kreipiasis į kap. Avižienį, kad leistų pas jį, kaip buvusį draugą iš studentavimo laikų apsigyventi keliom dienom. Bet jis negalėjęs prašymo įvykdyti, kadangi pas jį gyvenanti, kaip pasakęs, keliom dienom atvykusi iš Tulos Marija Aleksandrovna Želudkova Pavlova. Tada liud. Apsigyvenęs 38 m. kambary, o Avižienis gyvenęs 37 m.

Kap. Avižienis skundęsis jog jį slegiančios visokios mintys, kuriomis jis noris pasidalinti. Bestutendaudamas buvęs priverstas uždarbiauti lekcijomis ir vieną vasarą buvęs pakviestas į Turtingą Tūlos dvarininką bajorą. Ten susipažinęs su jo dukterimi Marija ir su ja giliai susidraugavęs. Pasaulinio karo metu buvęs priverstas stoti karo mokyklon, kuria baigęs ketinęs vesti Marija, bet jos tėvai buvo priešingi, kadangi jis buvo valstiečio sūnus, o Marija bajorė. Būdamas karininku Avižienis atsidūrė Orle. Ten atlankė jį Mariją Grižęs Lietuvon, jis gavęs iš jos laišką ir prasidėjęs susirašinėjimas. Stojus revoliucijai Marija, aplinkybių verčiama ištekėjusi už Želudkovo. Pavlovo, raudonosios armijos karininko. Pragyvenus pusantrų metų su vyru, ji jo nemylėjusi ir nusprendusi jo išsižadėti. Tokiomis mintimis jį atvažiavusi Maskvon į Avižienį ir parašiusi jo pagalbos išsivaduoti iš savo vyro rankų ir vesti ją. Avižienis prašęs jo Grėbliausko, tuo reikalu patarimu.

Pas kap. Avižieni rasta seni laiškai 1918 metų 13-26 gegužės ir 3 rugsėjo rašyti Avižienio Marijai, iš kurių matyti, kad Avižienis reikalavo iš Marijos, kad ji pasisakytų, ar ji ištekėsianti už jo, ar ne, kad jis apie Rugsėjo 6 d. važiuojąs Lietuvon ir prašo jam rašyti adresu: Marijampolė, Bažnytinė g-vė, Gustaičio namai. 4 Marijos laiškai be datos, 3 rašyti 9 XI 21 m. ir 26 X 21 m. 6 XI 21 metų. Tuose laiškuose ji prašo Avižienį kuo greičiau gelbėti ją iš nelaimės, sutinka ištekėti tikindama jog ji gausianti išsiskyrimą su vyru ir prašo atsiųsti pinigų.

Atstovybės patarėjas prašo pranešti, kad gandai pasklidę Kaune, kad panašių atsitikimų jau buvo Estų ir latvių atstovybėje yra visai neteisingi. Buvo tik užmušimo atsitikimas Lenkų atstovybėje, padaryta pačių atstovybės tarnautojų tikslu jį apiplėšti.

Nuimamas Rusijos imperijos herbas nuo Šv. Nikolajaus bokšto 1935 m. Maskva. (TopFoto.co.uk)


Šaltinis: 1922 m. sausio 14 d., Kap. Avižienio nukovimo byla, Lietuva (Nr. 11 (833)), p. 1

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64351

Fotografijos prieiga internete: https://www.europeana.eu/lt/item/2024904/https___www_topfoto_co_uk_asset_3052946

4+