1922 m. sausio 16 d. | Mažumų teisės Lietuvoje

Tautų Sąjungos rūpinimasis apsaugoti tautinių mažumų teises Lietuvoj yra laužimasis per atdaras duris. Dar berašant Versalės sutartį , kurioj pirmu kartu pasaulio forume buvo tas klausimas ryškiai iškeltas, mes padarėme savo tautinės mažumos – žydų apsaugojimo teisių deklaraciją, kuri buvo visur pateikta, kaip vienas liberalingiausių mūsų valdžios žingsnių.

Tautų Sąjungos Taryba sausio 11 d. posėdysvarstė tautinių mažumų teisių apsaugojimą Lietuvoj, Latvijoj ir Estijoj. Kaip pažiūrės į tai Latviai ir Estai, mes nekalbėsime, paliksime jiems patiems pasisakyti. Pasakysime čia tik patys apie save. Tautų Sąjungos rūpinimasis apsaugoti tautinių mažumų teises Lietuvoj yra laužimasis per atdaras duris. Dar berašant Versalės sutartį , kurioj pirmu kartu pasaulio forume buvo tas klausimas ryškiai iškeltas, mes padarėme savo tautinės mažumos – žydų apsaugojimo teisių deklaraciją, kuri buvo visur patikta, kaip vienas liberalingiausių mūsų valdžios žingsnių. Pereitais metais mes padarėme dvi deklaracijas – Klaipėdos ir Vilniaus kraštų reikalais deklaracijas, kuriose mes aiškiai pasisakėmė saugosią tautinių mažumų teises. Jei įsiskaitysime į tas mūsų deklaracijas, tai pastebėsime, kad jos labai yra panašios į Versalės sutarties tautinių mažumų teisių apsaugojimo paragrafus Lenkijoje, tik pas mus pasakyta daug tiesiau ir aiškiau kaip Versalės sutarty.

Dar nesant tų deklaracijų mūsų valstybiniai ir lojalingai nusistačiusi tautinė mažuma nepasiskundė mūsų elgesiu su ja, nes gero elgesio pradas su savo kitatikybiu ir kitarasiu kaimynu glūdi visos mūsų tautos būde, linkusiame visus savo bonafidae kaimynus mylėti ir jų teises gerbti. Mūsų tautinė mažuma gali būti tikra ir rami dėl savo ateities klausimo Lietuvoj. Tautų Sąjungai pas mus rūpintis tautinių mažumų teisių apsaugojimu, tad mažai teatsieina, bet kodėl Tautų Sąjunga nesustabdė lig šiol tautinių mažumų persekiojimą Lenkijoj, kuri yra taip riteringai ir išklmingai pasirašiusi Versalės sutartį, kurioj taip gražiais žodžiais apsaugojamos mažumų teisės? Kodėl lenkai tebeengia esamus jų okupacijoj Punsko, Druskininkų, Marcinkonių, Lydos ir Gardino apskričių lietuvius, nekalbant jau apie Želigovskio valdomą Vilnių?


Kaip rodo šis „Lietuvos“ straipsnis, Lietuvos valdžia ir visuomenė gana skeptiškai žiūrėjo į Tautų Sąjungos deklaracijas dėl tautinių mažumų apsaugos. Vyravo nuomonė, kad gausiausios tuometinės tautinės mažumos– žydų atžvilgiu imtasi visų reikalingų priemonių, o nusiskundimų iš jų pusės nėra. Išties Lietuvos valstybės atkūrimo laikai, ypač XX a. 3 dešimtmečio pradžia, buvo labai palankus laikas darniems lietuvių ir žydų santykiams plėtoti.

Tuo pačiu lietuviška spauda stengėsi įgelti kaimyninei Lenkijai, kuri uždarinėjo lietuvišką spaudą ir kitaip spaudė tautines mažumas tiek okupuotame Vilniuje, tiek lietuvių gausiau gyvenamose teritorijose, pavyzdžiui, Punske. Priešinant su Lenkijos pavyzdžiu Lietuvos laikysena tautinių mažumų atžvilgiu buvo idealizuojama. Šis straipsnis yra tokios retorikos pavyzdys.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Liaudies namai apie 1922–1924 m. Tarpukariu čia veikė žydų jaunimo organizacijos, tarp jų ir teatras. S. Lukošiaus reprodukcija. Kauno miesto muziejaus fondai.


Šaltinis: Lietuva, 1921 01 17, p.1, Mažumų teisės Lietuvoje.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64353

5+