1922 m. sausio 2 d. | Kokį atlyginimą kunigai ima Lietuvoj

Apie tai rašo Varlinas “Liet. Ūkininke” šitaip: St. Seimas patvirtino algų nustatymo dvasiškijai įstatymą, sulig kurio parapijos klebonai, atsižvelgiant į parapijos klasę gauna nuo 30 ligi 20 litų mėnesiui. Filialistai gauna 20 litų mėn. ir vikarai 15 lit. mėn. Be šio atlyginimo, gaunamo iš valstybės iždo, kunigai nusistatė sau taksą už įvairias atliekamas apeigas, kuri ir paskelbta “Ganytojo” Nr. 10 Seinų ir Žemaičių vyskupijų dvasiškijai.

Apie tai rašo Varlinas “Liet. Ūkininke” šitaip: St. Seimas patvirtino algų nustatymo dvasiškijai įstatymą, sulig kurio parapijos klebonai, atsižvelgiant į parapijos klasę gauna nuo 30 ligi 20 litų mėnesiui. Filialistai gauna 20 litų mėn. ir vikarai 15 lit. mėn. Be šio atlyginimo, gaunamo iš valstybės iždo, kunigai nusistatė sau taksą už įvairias atliekamas apeigas, kuri ir paskelbta “Ganytojo” Nr. 10 Seinų ir Žemaičių vyskupijų dvasiškijai. Pajamų taksa privaloma Seinų vyskupijai atrodo taip:

1. Skaitytinės mišios 3 litai, giedotinės 5 litai.

2. Ekzekvijos 10 litų.

3. Laidotuvės su vienomis mišiomis, pasitikimu pas šventorių ir nulydėjimu į kapus 15 litų.

4. Pamkoslas laidojant 5 litai.

5. Užsakai 3 litai.

6. Jungtuvės su mišiomis 30 litų.

Nors šita taksa vadinama “privaloma”, bet ten pat minima ir apie brangesnes laidotuves ir minimas pavyzdys, kad klebonas už laidotuves su dvejomis mišiomis gali imti ir 100 litų, (žinoma ir daugiau), kas, žinoma, kur kas neatatinka “taksai”.’

Iš taksos, kur kalbama apie pasidalinimą pelno tarp klebonų ir vikarų, matyti, kad didžioji tų pelnų dalis tenka klebonams,—vikarai gauna sulyginamai trupinius. Pav., jei klebonas už laidotuves ima 100 litų, tai vikaras gauna tik 10 litų 50 centų.

Savo intencija laikyti mišių vikaras gali laibai mažai: per dvi savaiti prideramų vikarams atostogų metuose, tomis dienomis, kai nėra nei ladotuvių, nei jungtuvių su mišiomis, nei iškilmingų mišių ir dar kai kuriomis dienomis. Žinoma, tokių dienų pasitaiko mąža. Jeigu vikaras šventino laukus, tai javai, šiaudai, šienas klebonui, o pinigai ir kiti dalykai vikarui. Gauti daiktai kalėdojant ir gi daugumoje tenka klebonams. Bendrai sakant klebonai vikarus išnaudoja pusėtinai, bet tai nereiškia, kad vikarai mažai “gautų” ir vargą vargtų. Viena, vikarai atsigriebia už “Sveika Marijas”, antra—jie gauna dovanai i klebono valgį ir kurą. Tuo budu gaunamoji iš valdžios alga, mokesnis už mišias, dalis gaunama iš klebonų už įvairias apeigas ir k. palieka vikarui šiaip išlaidoms.

Nors mes visiškai nesame linkę pavydėti kunigams jų pelno, bet kadangi jie nuolatos verkšlena ir skundžiasi dėl menkų įplaukų, tai įdomu bus apyčiupai suvesti, kiek jie to atlyginimo gauna. Pirmiausia vikaras:

Už mišias jis gauna vidutiniai po 4 litus. Į mėnesį 30 d. x 4 l.=120. Už paprastas laidotuves jis gauna po 2 litu; už brangesnes laidotuves gauna dar ir tam tikrą nuošimtį iš bendro mokesnio mokamo klebonui. Pav. už laidotuves, už kurias klebonas gauna 100 litų—vikarui dar tenka 10 l. 50 c. viso apie 12 l. Padėkim, kad tokių laidotuvių į mėnesį vienam vikarui teks 5, tai pelno bus 12 l. X 5=60 l.

Už jungtuves vikaras vėl gauna po 2 litu ir dar nuošimtį iš bendro mokesnio. Tegul čia jie gaus tik 20 litų į mėnesį. Tokiu budu susidarys į mėnesį:

1. Iš valstybės iždo 15 litų

2. Už mišias ………. 120 ”

3. Už laidotuves …. 60 ”

4. Už jungtuves …. 20 ”

____________

Viso ……….. 215 litų

Be šių 215 litų, vikaras dar turi pelno iš laukų šventinimo, kalėdų, poterių, krikštų ir šiaip dovanų. Pridėję prie to veltui gaunamą iš klebono valgį, kurą, butą ir pavertę viską pinigais gausime tokią sumą dėl kurios visiškai nevertėtų kunigams skųstis, tuom labiau, kad šia išvestoji suma yra minimum suma.

Kiek pelno į mėnesį klebonai gauna sunku besugaudyti, žiūrint į “taksą”, atrodo, kad jų įplaukos keletą kartų perviršija vikarų įplaukas. Tiesa, jie turi ir išlaidų vargonininką ir kitus bažnyčios tarnus užlaikant. Tik vėl žinoma, kad zakristijonus ir vargonininkus išlaiko beveik vienos parapijos. Taip, vargonininkai už giedotines mišias gauna iš kunigų 50 c., už ekzekvijas sū mišiomis 75 c., už iškilmingas laidotuves 1 l. 50 c. ir t.t. Zakristijonams klebonai vėl beveik nieko nemoka. Bažnytinių rūbų skalbimas, smulkus remontas ir kitos smulkios išlaidos apsimoka iš rinkliavų, daromų šventadieniais.

Pagaliau, klebonai turi pelno dar iš parapijų raštinių. Taip taksoje už gimimo metrikų surašymą nustatyta 1 litas, mirimo—1 l., vedimo—1 litas, už metrikų , akto ištrauką 50 centų, už pilną akto nuorašą 2 litu ir už surašymą liudymo, kur metrikų knygos sudegintos—2 litu.

Žodžiu, kunigų atlyginimas pusėtinas. Iš jo galima labai ir labai gražiai gyventi. Verkšlenti nėra ko.

Kunigų seminarija. XX a. pirma pusė. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: „Naujienos“, Naujienos, Nr.1, 1923 m. sausio 2 d., p. 3.

Prieiga internete: https://www.spauda.org/naujienos-archyvas-1923/