1922 m. sausio 20 d. | „Kaunas“ ar „Kovna“

Mano straipsneliai (žr. „Lietuvos“ Nr. 4) atsirado oponentas, kažkoks p. Re, kuris „Lietuva“ Nr. 7 savo išvedžiojimas baigė tokia išvada: „Todėl lietuviškas Kaunas ir svetimtaučių „Kovna“ arba „Kowno“ turi daugiau bendro, negu lietuviškas Kaunas ir svetimtaučių „Kaunas“. Be to, mano oponentui atrodo, kad nieko bloga dėl to nesa, jei svetimtaučiai vadina Kauną – „Kovna“, „Kowno“.

Mano straipsneliai (žr. „Lietuvos“ Nr. 4) atsirado oponentas, kažkoks p. Re, kuris „Lietuva“ Nr. 7 savo išvedžiojimas baigė tokia išvada:

„Todėl lietuviškas Kaunas ir svetimtaučių „Kovna“ arba „Kowno“ turi daugiau bendro, negu lietuviškas Kaunas ir svetimtaučių „Kaunas“.

Be to, mano oponentui atrodo, kad nieko bloga dėl to nesa, jei svetimtaučiai vadina Kauną – „Kovna“, „Kowno“.

Vis dėlto man be galo nuostabu, kad p. Re drįso daryti tokias išvadas, pasiremdamas tik rusų kalbas dvasios dėsniais, Argi šituo atveju galima atsižvelgti vien į rusų kalbas dvasiai arba laikyti rusų kalbos dvasią kažkokiu kriterijumi? Juk rusai, nors jų žemė didelė gausinga, sudaro pasaulinės, kultūros eigoje labai mažą dulkelę Be galo drąsus ir niekuo neparemtas p. Re tvirtinimas, kad svetimtaučių „Kovna“ turi daugiau bendra su lietuvišku Kaunu negu svetimtaučių „Kaunas“. Dar taip galima sakyti, turint galvoje vienus rusus, bet ne kitas Europos tautas. Bet kam čia turime laikyti kriterijumi rusus? Meskime iš savo galvos rusus į šalį ir galvokime ne rusiškai, bet lietuviškai, tada atatiksime teisingas išvadas.

Mano oponentai atrodo, kad blogiau esą būtų, jei lenkiškai ar rusiški pradėtų rašyti „Kaunas“, nes tada būtų

Kauno – z, iz Kaunasa; Kaune – v Kaunasie. Bet kas gi čia yra nepaprasta ar ypatinga? Nejaugi, pavyzdžiui, rusu kalbos linksniuotėms neatatiktų šitas vardas? Juk rusai savo kalboje jau turi geografinių vardų, kurių galūnės tokios pat, kaip ir žodyje „Kaunas“. Štai keletas pavyzdžių: Atlas, Maas, Madras, Parnass, Elzas ir t.t. Šituos žodžius rusai ir linksniuoja: iz Atlasa, MAASA, Madrasas, Parnasa, Elzasa: v. Altasie, Maasie, Madrasie, Parnasie, Elzasie. Jei rusai norėtų pasigėrėti žodžio „Kaunas“ linksniavimu, tad galėtų jį linksniuoti pagal aukščiau nurodytą pavyzdį.

Teisybė, rusų kalba neturi dvibalsio „au“ todėl rusų kalbos dvasiai būtų svetimas „Kaunas“. Jei rusai rašytų „Kaunas“ ir nežinotų, kaip jis tikrai yra tariamas tad jį greičiausiai ištartų ne „Kau-nas“, bet „Ka-u-nas“, darydami šitame žodyje tris skiemenius. Tačiau, nors jų kalbos dvasiai neatatinka, betgi galėtų ir privalytų rašytų „Kaunas“, juo labiau, kad tai yra tikrinis daiktavardis kilęs ne iš jų žemės. Jei pažiūrėtume į tai , kaip rusai paprastai tokiais atsitikimais, elgiasi, tad pamatysime, jog beveik visur, kur tik Vakarų Europos geografiniame varde yra dvibalsis „au“, ten rusai įspradžių raida „V“. Pavyzdžiu imkim šiuos geografinius vardus: Caucase, Caucasus, Kaukaus; Maurice; Tauris; Australie, Australien, Australia: Taurida. Šiuos vardus rusai vadina: Kavkaz, Mavrika, Tavaris, Avstarlija, Tavrida. <…>

Senamiesčio panorama. Vaizdas iš lėktuvo. XX a. 3 deš. Kauno miesto muziejaus fondai.


Šaltinis: 1922 m. sausio 20 d., „Kaunas“ ar „Kovna“, Lietuva (Nr. 16 (838)), p. 2

Internetinė prieiga: https://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_64356_2

5+