1922 m. sausio 30 d. | Mykolo Riomerio dienoraštis

Šiandien mane nustebino Apygardos teismo pirmininko Petrausko elgesys. Petrauskas, pamatęs mane einantį koridoriumi, pakvietė užeiti į kabinetą ir pradėjo kamantinėti apie Buiką, kurį Apygardos teismo visuotinis susirinkimas išrinko kandidatu į teismo teisėjo vietą.

Antradienis

Šiandien mane nustebino Apygardos teismo pirmininko Petrausko elgesys. Petrauskas, pamatęs mane einantį koridoriumi, pakvietė užeiti į kabinetą ir pradėjo kamantinėti apie Buiką, kurį Apygardos teismo visuotinis susirinkimas išrinko kandidatu į teismo teisėjo vietą. Klausinėjo apie Buikos šeimyninius santykius, giminystę ir ryšius su pusbroliu Janu Buika – Vilniaus apygardos teismo vicepirmininku. Petrauskas ieškojo informacijos, ar Buika nėra artimai susijęs su Vilniaus krašto lenkais. Tokie klausimai rodo, kad valdžia, kuri ir gali patvirtinti jo kandidatūrą, turi abejonių ir bijo, jog į teismą pateks žmogus, kuriuo pasinaudos nedraugiškos lenkų jėgos. Būtent dėl šios priežasties prieš dvejus metus  prokuroro pavaduotojas lenkas Dobrovolskis nebuvo paskirtas Apygardos teismo teisėju. Sklido gandai, kad Želigovskio valdžia Vilniuje ketina šį teisėją paskirti Kauno apygardos teismo prokuroru, jeigu Kaunas būtų okupuotas. Man atrodo, kad Buika apskritai niekaip nesusijęs su politika ir niekuo šaliai pakenkti negali.

<…>

Tuometinis Kauno apygardos teismo pirmininkas Simonas Petrauskas. 1931 m. fotografija. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: Mykolas Römeris, Dienoraštis: 1922 m. birželio 16-oji – 1923 m. balandžio 10-oji (sud. R. Miknys), Vilnius: Versus aureus, 2016, p. 250.