1922 m. sausio 5 d. | Dėl geografinių vardų ir žmonių pavardžių rašymo

Norint greičiau visus pripratinti vadinti mūsų Kauną Kaunu, reikia mano nuomone štai kaip elgtis, būtent: visokia korespondencija, kurioje parašyta yra adrese Kovna arba Kowno, turėtų būti gražinama atgal adresotojui arba naikinama, jei adresotojo nėra žinoma.

Šias kelias pastabas parašyti paragino mane „Lietuvos Ūkininkas” “Nr. 47, kur yra įdėta mano verstos knygutės  „Latvija” recenzija. Tasai recenzentams, išrasdamas šią knygutę esant naudingą ir gyvai parašyta, vis dėl to ieškojo priekabių. Ir prikibo. Jis mane kuone pedantu išvadino už tai, kad aš nebuvau lietuviškai išvertęs Latvijos geografinius vardus arba pavadinimus. Таčiau man teko tik nusijuokti dėl tokio „L.  Ūkininko” recenzento pedantiško samprotavimo. Aš maniau, kad ne visi tikriniai daiktavardžiai gali būti be atodaros verčiami į kitą kalbą, o verčiami tegali būti tik bendriniai daiktavardžiai! Pavyzdžiui, imkime tokius tikrinius daiktavardžius: naumiestis (geograf. vardas), Vabalas (pavardė). Jei verstume sakysim, į rusų kalbą, tad išeitų: Novgorod, Žuk (arba Žukovski). Seniau, prie rusų valdžios, beveik taip ir darydavo, kad kai kurias geografines vietas arba žmonių pavardes versdavo į rusų kalbą. Ir tokiu būdu, ir kai kurių vietų pavadinimai ir kai kurių žmonių pavardės pakitėjo. Tuo metu rimtesnieji mūsų žmonės piktinosi tokiais geografinių vardų ir žmonių pavardžių iškraipimas.

<…> Norint greičiau visus pripratinti vadinti mūsų Kauną Kaunu, reikia mano nuomone štai kaip elgtis, būtent: visokia korespondencija, kurioje parašyta yra adrese Kovna arba Kowno, turėtų būti gražinama atgal adresotojui arba naikinama, jei adresotojo nėra žinoma. Čia skirtumą tegalima būtų padaryti tik užsleniui, kurio žmonės dar ne visi žino ar turi būti Kovno ar Kaunas. Didelės nuodėmės nebūtų, jei paštas atsisakytų vežioti laiškus į „Kovna”, nes tokio miesto Lietuvoje nėra, o tėra tik Kaunas. Tą, pati būtų galima daryti ir su „Rosienais” , „Vikomiru”, „Viadislavovu” ir t.t.

Mano nuomone, nereikėtų ir Kauno gatvių vardų versti i kitą kalbą.  Pavyzdžiui, matome parašyta Daukanto g. ir „Dowkonta”.  Arba „Miškų” ir „Liesna”.  Rodos, turėtų jau užtekti, lenkiškai rašant, tik pridėtos, prie lietuvių vardo lenkiškos galūnės. Arba dar gerlau būtų, jei tebūtų tik vieni lietuviškų gatvių pavadinimai, tada ir svetimžemiui darytų gražesnį ir pagaliau patiems lietuviams, lengviau būtų atrasti ieškoma gatvė.

A. Kelmutis.

Senamiesčio ir Vilijampolės panorama iš lėktuvo 1922 m. Kauno miesto muziejaus fondai.


Šaltinis: 1922 m. sausio 5 d. Dėl geografinių vardų ir žmonių pavardžių rašymo, Lietuva (Nr. 4 (826)) p. 1

Internetinė prieigai: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64369

5+