1922 m. sausio 8 d. | Archialogijos paminklus tyrinėti programa Lietuvoje

Kiekvieno piliečio prievolė – žinoti savo šalies praeitį.  Istorija kartais tų žinių neduoda, o jei duoda, tai dažnai jas sunaudoja svetimi mums nepalankūs veiksniai, kurie јas iškraipo ir savaip nušviečia.

Kiekvieno piliečio prievolė – žinoti savo šalies praeitį.  Istorija kartais tų žinių neduoda, o jei duoda, tai dažnai jas sunaudoja svetimi mums nepalankūs veiksniai, kurie јas iškraipo ir savaip nušviečia.

Objektingas istorininkas paprastai nesitenkina svetimų kaimynų ar savo šalies chronikomis ir metraštinkais bet ieško budų jas patikinti ir paremti dar gyvais tautos praeities paminklais – kūriniais: dvasios kūriniais – dainomis, padavimais ir kita tautosaka; B medžiaginiais įvairiomis praeities liekanomis, kurias lietė prabočių rankos ir tos senovės žymės užsiliko iki mūsų dienų.  Ir vieni ir kiti praeities paminklai yra svarbi medžiaga tautos istorininkui, kuris ja remias ir daro savo išvadas.  Bet visa, kas iš gilios praeities mus pasiekia, yra ne vien tik medžiaga tautos istorininkui, ne mažesnės tai turi reikšmės ir tautos tradicijų аpsaugojimuі, savo kultūros ugdymui, jaunos kartos auklėjimui ir mokymui dvasios. Todėl ne tik svarbūs yra moksliškai praeities paminklų tyrinėjimai, bet visai svarbu šalies piliečiui apie tą praeitį žinoti, mokėti ja branginti, kur prieinant pažinti ir saugoti nuo žuvimo. Platūs šalies praeities paminklų tyrinėjimas lygiai jų pažinimas ieškojimas pripuolamai, be sistemos atliktas būti negali, todėl teikiu žemiau trumpų žinių santrauką, kurios specialios literatūros trūkstant suteiks, kai kurios pagalbos senovės mylėtojams, jiems tyrinėjant medžiaginius archailogijos tautos praeities paminklus.

<…> Apibendrinant archialogijos liekanas galima paskirstyti į nejudomasias ir judomasias. Prie pirmųjų galima priskirti

1. Pilys – piliakalniai, supilti gynimui bei gyvenimui, turintieji aplinkui pylimą ir griovį, o paviršių įdubimus, mūro liekanas, gynimo sienas (kalveles); visi kiti įvairūs piliekalniai supilti maldykloms (alk-kalniai), pasitarimams, svarbių įvykių atminimui, pylimai; švedų ir prancūzai kalnai bei pilys; kaimai ir vietos turintieji padavimų apie buvusias ten bažnyčias, miestus ir t.t.
2. Įvairūs kapai ir kapinynai, v. milžinkapiai, žinkapiai, maro kapai, švedkapiai, atkiri jų grupės, laidotuvių pylimai (piliekalniai) ir laukai; išpustyti kapinynai ir visos kitos vietos, turinčios laiduotuvių žymių (senkapių)
3. Pirmykščių žmonių sodybos laukuose ir landynėse su savo smulkiomis paviršy žmogaus gyvenimo liekanomis: titnago skeltuvais ir skeveldromis, puodų šukėmis, ugniavietėmis ir t.t.
4. Stulpų liekanos ežeruose ir pelkėse nuo buvusių ten trobesių, o tarp jų dugne yra smulkių daiktų.
5. Mūrų statybos griuvėsiai, turintieji ypatingas žymes molio sudėty, kur primaišyta žvyro ir skaldytojo akmens, seni istorinė reikšmės mūrai, akmens statyba, ir visi kiti senovės statybininkai.
6. Landynės, rūsiai ir duobės žemėj, apie kurias yra žmonėse įvairių padavimų.
7. Buvusių kelių – brastų žymės per miškus pelkes, upes ir kitas nepereinamas vietas, dažnai vadinamas „velnio tiltais“.
8. Atskiri akmens garsūs iš padavimų apie juos; akmens aukurai (alk-akmeniniai), stulp-akmenys (senovės akmenų paminklai), v. mengirai pavieni ir jų grupės: akmens su įvairiais iškaltais juose ženklais, pav. žalčio, saulės, pasagos, pėdos, ir kit. Akmens stovyklos ir akmens kapai (dolmenai)
9. Buvusių geležies, vario ar kito metalo senovės kasyklų ir liejyklų žymės.

Kauno pilies griuvėsiai. Kauno miesto muziejaus fondai.

Šaltinis:  1922 m. sausio 8 d., Archialogijos paminklus tyrinėti programa Lietuvoje, Lietuva (Nr. 6 (828)), p. 2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_64371_2