1922 m. spalio 20 d. | Rinkimams pasibaigus

Šiuose Seimo rinkimuose dalyvavo palyginti nemažas nuošimtis rinkikų, bendrai imant – 80 proc. vis dėlto reikia pasakyti, kad vienu lietuvių dalyvavo mažesnis kaip 80 nuošimtis, tuo tarpu nelietuviai, t.y. žydai, lenkai ir rusai dalyvavo daugiau 80 proc., dažniausiai – 90 proc. Gera dar, kad rinkimų metu buvo gražios giedrios dienos, todel sodiečiams nesunku buvo vykti į savo rinkimų apylinkes balsuoti.

Šių rinkimų rezultatai rodo, kad nė viena partija Seime nedarys absoliutinės daugumos, kaip kad buvo Steigiamajame Seime, kur vienų krikščionių demokratų blokas turėjo 59 atstovus (iš 112 atstovų). Bet užtat frakcijų atžvilgiu šis Seimas bus įvairesnis, nes jame bus susidarę naujos politinės grupės, kaip pavyzdžiui žemdirbių su pažanga ir komunistų, neskaitant krikščionių demokratų bloko, socialistų liaudininkų demokratų bloko, socialdemokratų ir žydų.

Šito Seimo rinkimai praėjo kitomis aplinkybėmis, negu prieš dvejetą metu, kada buvo renkamas Steigiamasis Seimas. Reikia žinoti, kad per 1920 ir 1921 metus sugrįžo iš Rusijos kelios dešimtys tūkstančių piliečių, kurie šiuose rinkimuose jau galėjo dalyvauti. Taigi bendras Lietuvos rinkimų skaičius, neskaitant paprastojo priaugimo, turėjo žymiai pakilti, ypač Kaune, kur tokių piliečių daugiausia įsikūrė. Tačiau reikia konstatuoti, kad sugrįžę iš Rusijos piliečiai ne visi dar prisitaikė prie Lietuvos gyvenimo ir dar nesuspėjo tinkamai suprasti Lietuvos reikalų. Įdomu pastebėti tas faktas, kad tose vietose, kur tų piliečių daugiausiai sugrįžusių iš Rusijos buvo,- ten daugiau paduota balsų už komunistinį sąrašą, arba vadinamąją darbininkų kuopa. Jei atmestume komunistinių sąrašų balsus, tad daugelyje Lietuvos vietų pastebėtume, jog šie rinkimų daviniai daug kur prilygsta Steigiamojo Seimo rinkimų daviniams. Paimkim pavyzdžiui, patį Kauną, ir pažiūrėkim, kiek balsavo už tam tikrą grupę renkant Steigiamąjį Seimą ir paprastąjį Seimą.

I Steig. Seimą: Dabar:

Vals. Sajun. Ir Soc. L. D. blokas 2137 – 2322

Socialdemokratų partija 4122 – 3905

Krikščionių dem. Blokas 2672 – 3792

Žydai 4267 – 5303

Lenkai 5655 – 5303

Vokiečiai 1315 – 1480

Žemdirbių ir Pažangos bl. 418 – 1994

Iš šitų skaitmenų matome, jog dabartiniuose rinkimuose už tas pačias grupes buvo paduota maždaug toks pats skaičius balsų kaip ir Steig. Seimą, tik žemdirbiai su pažanga žymiai daugiau savo balsų. Rodos žydai turėjo šiuose rinkimuose gauti kuone du kartu balsų, nes žydų gyventojų skaičius nuo 1920 m. žymiau padydėjo, negu kitų tautų. Bet, matyt, arba galima spėti, kad didelė dalis žydų bus balsavusi už komunistų sąrašą, nes ir priešrenkamuose susirinkimuose jau galima buvo pastebėti, kad žydų tarpe ėjo smarki agitacija už komunistų sąrašą. Ta pat reiškinį galima buvo pastebėti ir kituose miestose bei miesteliuose. Žinoma, maža dalis lietuvių irgi balsavo už komunistinį sąrašą, bet daugiausiai balsų šis sąrašas gavo tik iš žydų.

Jei žydai būtų visi balsavo už savo tautinius sąrašus, tad Seimui jie būtų galėję turėti ne mažiau kaip 8 ar 9 atstovus, nes Lietuvoje žydų gyvena apie 11 ar 12 proc. Dabar žydų išeis daug mažiau, nes dalis žydų, be abejo, balsavo už komunistus.

Lenkai, tiek turtingi, tiek neturtingi, uoliai dalyvavo rinkimuose ir balsavo tik už savo tautinius sąrašus. Žinoma, dėl savo menko susipratimo ir aplenkėję lietuviai, kurie sudaro didesniąją vadinamųjų Lietuvos lenkų dalį, tebebalsuoja už lenkus.

Kai kuriose vietose žmonės balsuodami laikėsi, matyt, tokios tvarkos: jei į Steigiamąjį Seimą balsavo už socialdemokratus, tad dabar už Valstiečių Sąjunga ar kitą panašią partiją, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, Biržų-Pasvalio apskrityje renkant Steigiamąjį Seimą buvo paduota. Val. S. ir S. liaud. Bloko 5425 ir socialdemokratų 13325 balsai, o dabar – Val. s. ir soc. 1 d. bloko 11 656, o socialdemokratų 8406 balsus, vadinasi – iš socialdemokratų sąjungiečiai paveržė nemažą balsų: bet šitoj apskrity krikščionių demokratų bloko į Steigiamąjį Seimą buvo paduota 18 034, o dabar – 17 824 balsai, vadinasi – nuo maždaug tas pats skaičius.

Įdomi bus šiame Seime komunistų taktika. Visi mes žinom, kad komunistai jokių parlamentų nepripažįsta, o jeigu eina į juo, tai tik tam, kad galėtų parlamentų išnaudoti kaipo priemonę valstybės ardomajam darbui varyti. Bet Lietuvos visuomenėje turi teisės reikalauti iš kiekvieno atstovo, kad jis būtų ištikimas Lietuvos respublikai, kad jis saugotų respublikos įstatymus; o jei koks atstovas, pradėdamas eiti savo pareigas, nepasižada būti ištikimas Lietuvos respublikai, tad tokis atstovas savaime nustoja atstovo įgaliojimų.

A. Kelmutis.

Seimo gatvė. Kaunas. 1927 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: 1922 m., spalio 20 d., Rinkimams pasibaigus, Lietuva (238 (1060)), p. 1-2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/preview?id=LNB00AD2076-1922-Spal.20&fbclid=IwAR2UfNxRHkXhXVg-dErNN9ACql1Wb4lxG-YlXH8YMWYSXo9zesjUur5sIUI