1922 m. spalis 31 d. | Mykolo Riomerio dienoraštis

Vyriausioji rinkimų komisija pasidarė šališka ir parėmė daugumos partijas, kurios susitapatino su Lietuvos tautiniais ir valstybiniais siekiais. Buvo nuspręsta, kad mažumų grupelių dalyvavimas Seime yra nepageidautinas ir kenksmingas Lietuvos tautiškumui ir valstybingumui.

Antradienis

Man labai nepatinka, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos žingsnis buvo tiktai politinis, o ne teisinis. Vyriausioji rinkimų komisija, prireikus spręsti rinkimų klausimus, prilygsta teismų institucijai, kuri privalo paisyti įstatymų ir visai nekreipti dėmesio į politines tendencijas. Ji gali atlikti tiktai teisines funkcijas ir negali nieko bendro turėti su politika. Tačiau kaip tik įvyko atvirkščiai. Vyriausioji rinkimų komisija pasidarė šališka ir parėmė daugumos partijas, kurios susitapatino su Lietuvos tautiniais ir valstybiniais siekiais. Buvo nuspręsta, kad mažumų grupelių dalyvavimas Seime yra nepageidautinas ir kenksmingas Lietuvos tautiškumui ir valstybingumui. Tai krikščionių demokratų pozicija, kurią jie, panaudoję spaudimą, primetė ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui Leonui. Pats Leonas yra ne krikščionis demokratas, o nacionalistas ir labai jautriai reaguoja į visas galimas grėsmes šaliai. Šiuo atveju partinis krikščionių demokratų interesas sutapo su tautiniais interesais ir Leonas priėmė tokį sprendimą. Kai krikščionys demokratai su juo šia tema pasikalbėjo, vėliau pasikalbėjo su socialistais liaudininkais ir socialdemokratais, kad įsitikintų, jog pastarosios partijos vėliau Seime nekels vėjo. Socialistai liaudininkai suvaidino nusiplauną rankas – bent taip Sleževičius aiškino žydams, – iš tiesų greičiausiai išsiderėjo kokių nors naudingų sprendimų ateities kompromisų vyriausybėje.

<…>

Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkas Petras Leonas. 1919 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: Mykolas Römeris, Dienoraštis: 1922 m. birželio 16-oji – 1923 m. balandžio 10-oji (sud. R. Miknys), Vilnius: Versus aureus, 2016, p. 174.