1922 m. vasario 11 d. | Nesutaria dėl rubežių

Kaip buvo galima išanksto spręsti, padarius Airijai sutartį su D. Britanija, turės vienok kilti nesusipratimų tarp Pietinės Airijos ir Ulsterio dėlei rubežių.

Kaip buvo galima išanksto spręsti, padarius Airijai sutartį su D. Britanija, turės vienok kilti nesusipratimų tarp Pietinės Airijos ir Ulsterio dėlei rubežių. Nors D. Britanijos valdžia sako būsianti šiame klausime neutralė, vienok tas rubežių klausimas jai labai rūpi. Paskutiniosios žinios skelbia, kad esame Ulstery sumišimų. Pietinės Airijos ginkluoti būriai įbėgę Ulsterin, išgriovę tiltų, o su virš 200 ulsteriečių paėmę nelaisvėn.

Dėlei tų įvykių ulsteriečiai ginkluojami.


1921 m. gruodžio 6 d. po ilgai trukusių neramumų buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Airijos ir Didžiosios Britanijos. Pagal ją Airija pripažinta nepriklausoma valstybe ir nebebuvo laikoma Britų imperijos dalimi.

Airija nepriklausomybę buvo paskelbusi dar 1919 m. Tačiau sala buvo nevienalytė religiniu aspektu – didžiojoje jos dalyje dominavo katalikai, o šiaurės Airijoje – Alsterio (Ulster) provincijoje – protestantai. Netrukus Alsteris buvo padalintas – didžioji jo dalis kartu su Didžiąja Britanija sudarė Jungtinę Karalystę ir iki šiol vadinama Šiaurės Airija. Mažesnė regiono dalis prijungta prie Airijos. Nors brėžiant ribas stengtasi atsižvelgti į gyventojų konfesinę priklausomybę, daugelis liko nepatenkinti. Dalis jų iki šiol siekia Airijos suvienijimo.

1920–1922 m. Šiaurės Airijos sostinėje Belfaste prasiveržusi įtampa tarp katalikų ir protestantų ne kartą virto atviru konfliktu ir vėlesniais XX a. dešimtmečiais.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Didžiosios Britanijos satyrinio savaitraščio ,,Punch” karikatūra parodanti Airijos pavojų Ulsteriui (Šiaurės Airijai), 1922 m. vasario 1 d.


Šaltinis: Išeivių draugas, 1922 02 11, p. 1, Nesutaria dėl rubežių

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=119563

10+