1922 m. vasario 15 d. | Žemės Reformos įstatymas priimtas

Vasario 15 dieną Lietuvos Steigiamasis Seimas galutinai priėmė trečiuoju skaitymu Žemės Reformos Įstatymą.

Vasario 15 dieną Lietuvos Steigiamasis Seimas galutinai priėmė trečiuoju skaitymu Žemės Reformos Įstatymą


Lietuva nuo seno buvo agrarinis kraštas, o žemės ūkis buvo vienas pagrindinių mokesčių šaltinių bei valstybės ekonomikos pamatas. 1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę žemės reforma tapo vienu svarbiausių klausimų. Iškeltas reformos tikslas – aprūpinti žeme daugiau nei 200 000 bežemių ir mažažemių valstiečių . Tam reikalui Vyriausybė sudarė žemės fondą, daugiausia iš nusavintos dvarų žemės, jos savininkams paliekant po 80 ha. Po Pirmojo pasaulinio karo dalis Lietuvos dvarų buvo apleisti, kartais net sunaikinti jų savininkams pasitraukus į vakarus, dėl to buvo lengviau kelti jų nusavinimo klausimą. Žemės reforma taip pat buvo siekiama visiškai panaikinti baudžiavos liekanas bei įtvirtinti kapitalistinius santykius. Žemės reformos įstatymas buvo priimtas 1922 vasario 15 d. (paskelbtas balandžio 3 d.).  Juo taip pat buvo numatyta nusavinti ir išdalinti kitų šalių kariuomenėse tarnavusių ar prieš Lietuvos nepriklausomybę veikusių savininkų valdas.

Žemės reforma vyko visą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį. Jos metu ūkininkais tapo 38 700 bežemių ir 26 300 mažažemių Lietuvos piliečių. Dar 12 608 sklypai buvo paskirti kaimo amatininkams, daržams ir sodininkystės ūkiams bei žvejams. Gavusieji sklypus turėjo  įsipareigoti per 36 metus išsipirkti žemę. Norinčių gauti žemės buvo dvigubai daugiau, todėl teko nustatyti griežtą tvarką, kas ją galėjo gauti. Pirmumo teisė buvo suteikta savanoriams, laisvės kovų dalyviams.

Vykdant žemės reformą, Lietuvoje vyko ir kaimų skirstymas į vienkiemius. Buvo pertvarkytas visas žemės ūkis, kuris greitai prisitaikė prie Europos rinkos. Žemės ūkio produkcija sudarė eksporto pagrindą – tarpukariu Lietuva garsėjo savo bekonu ir sviestu.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkė Lina Mikalkėnaitė

Povilo Samuičio gimtinė. Linkuvos parapija, Veselkiškių kaimas. XX a. pirma pusė. Kauno miesto muziejaus fondai.


Šaltinis: Žemės Reformos įstatymas priimtas (1922, Vasario 11 d.). Trimitas (8 (78), p. 4.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_38687_6

 

9+