1922 m. vasario 23 d. | Pijus XI
Sužinojus apie naująjį papą ir jo pirmuosius žingsnius italų ir kitų šalių spauda daro spėliojimus apie būsimąją papos politiką. Reikšmingos esančios trys aplinkybės būtent: Pijaus vardo pasirinkimas, viešas pasaulinis ir miestui (orbi et urbi) palaiminimas ir kardinolo Gasparii paskyrimas savo sekretoriu.
Vatikano bibliotekos vedėjo būdamas (ir Milano arkivyskupu) dabartinis popiežius pasižymėjo mokslu, (Jis yra 3 pats daktaras: teologijos, filosofijos ir teisių, giliu dievotumu ir taikingumu. Šių dienų tiesios ieškoimams ir taikos troškimams jojo būdas yra labiausiais tinkąs, be to liko dar užbaigti Pijaus X pradėtąjį darbą. Tad pasirinkimas Pijaus vardo reikšmingas ir bendrai nurodo kokiu krypsniu bus vedama Vatikano politika. Todėl laikraščiai jau dabar davė Šv. Tėvui „papa pacifcatore“, taikintojo“ vardą.
Šią išvadą dar labiau parėmė Pijaus XI palaiminimas arbi et orbi (pasauliui ir miestui). Tokio palaiminimo Roma ir viso pasaulio katalikai nebegaudavę nuo 1870 m., kada papai, netekę savo valstybės ir Romos miesto, pasidarė Vatikano belaisviais. Todėl ypač italai, nes ir nekatalikai, su dideliu džiaugamu priėmė tą palaiminimą ir vadina šv. Tėvą „il papa italiano“. Kad šitas palaiminimas nebūtų kreivai aiškinamas Vatikanas paaiškino per spaudą, kad šv. Tėvas visą pasaulį be skirtumo palimino ir kad jokiu būdu neatsižada Kat. Bažnyčios teisių ir padėties, kitų papų akcenuotų (pabrėžiamų).
Lauke palaiminimo balkone šalia šv. Tėvo stovėjo vokiečių kardinolas. Vokiečių spauda aiškina tą smulkmeną, kad naujas Papa bus ir vokiečių katalikų Tėvu. Italų spauda tyli apie tą faktą: jau tai nepatikę.
Priimdamas šveicarų gvardiją papa prakulbėjo į juos vokiškai, kad nebuvo daryta nuo Hadriano VI laikų. Su kardinolais vokiečiais papa kalbasi vokiškai.
Be italų ir vokiečių kalbos, papa moka prancūzų, anglų kalbas, susikalba lenkai ir truput moka lietuviškai. Savo palankumą lietuviams ir Lietuvai Pijus XI pareiškė būdamas Kaune 1920 n, savo prakalbose ir savo raštu į Lietuvos Vyriausybę (žiūr. „Ganytojas“ 1920 m. gruodžio m.)
Dabartinis šv. Tėvas paseina iš darbininko amatininko šeimynos; jo tėvas buvo šilko verpėjas. Ir dabar šv. Tėvo brolis turi šilko verpyklą Milane. Be brolio šv. Tėvas turi Milane vieną netekėjusią seserį. Viso labo brolių seserų buvo šešetas.
Šv. Tėvas turi gerą tvirtą sveikatą, ir meilus su kitais. Šv. Tėvas yra visus aukštesnius Šveicarijos kalnus pėščias išvaikščiojęs ir užtat labai užsigrūdinęs. Važiuodamas per Lietuvą, iš Kauno į Mažeikius ir iš ten Rygon, arc. Rati apgailestavo, kad pakelėje nesimato kalnų. Lai Dievas suteikia savo Pasiuntiniui geriausios sveikatos ilgiausiems metams.
Šaltinis: 1922 m. vasario 23 d., Pijus XI, Laisvė (Nr. 20) p. 2
Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_110978_2
Fotografijos prieiga internete: https://www.europeana.eu/lt/item/2048001/Athena_Plus_ProvidedCHO_KIK_IRPA__Brussels__Belgium__AP_10379694