1922 m. vasario 26 d. | Baltijos uostai ir Rusija

Dar reikia priminti apie Klaipėdos uostą, kurs atatvertas nuo Lietuvos nustoja savo reikšmės ir minta vien šmugeliu. Tačiaus ir jam galima padaryti galą aklai užlaikius Klaipėdos pasienį ir įtaisius uostą prie Šventosios žioties. Užsienio kapitalams, kad ir Amerikos būtų gera proga pasipelnyti ir pasidarbutoi Lietuvos ir tarptautinio susisiekimo naudai.

Vokiečių laikr-iai skundžiasi, kad užsienis yra užsivilęs praplesti savo prekybą Latvijoje. Visais 1921 m. padėtis Latvijoje ėjo blogyn. Muitų ir sandėlių nepaprastas kėlimas slopina pramonės atstatymą. Amatininkai apdedami nepakeliamais mokesniais, svetimtaučiai kankinami nepaprastai anėdeliais, štropais, policijos priekabiais, kurie būtų kartais juokingi, kad nebūtų visai šalei kenksmingi. Daugelis didžiųjų užsienio firmų, su gera viltimi įsikūrusių savo skyrių Rygoje nusibankrutijo su dideliais nuostoliais. Aukšti muitai apsunkina įgabenimą reikalingų mašinų iš kitko. Net laikraščiai gabenami iš užsienio, jeigu ateina didesniam skaičiuje negu po vieną, yra apdėti muitu. Tiesa, įvežimo suvaržymas pakėlė latvių rublio kursą, tačiaus jo vertės užsienyje ir šalies viduje nei kiek nepataisė, tikrai viską labai pabrangino.

Dabar Latvija bangiausioji pasaulio šalių. Čion viskas dvigubai brangiau negu Vokietijoje, taipogi brangiau negu Lenkijoje, Lietuvoje ir net brangioje Estijoje. Rygoje prekyba ir pramonė stovi apmirusi. Tiesa vasarą ir rudenį buvo pradėję eiti prekės per Rygą Rusijon, bet dabar sustojo, nes Estija ir Suomija pradėjo piginti vazmą, tuotarpu Latvių uostų ir gelžkelių vazmos pasilieka labai aukštos.

Suomijos valdžia gavusi neseniai iš Amerikos šelpimo komiteto užklausimą ar galima būtą per Suomių uostus išsiųsti. Rusijos kas mėnesį po 25 000 tonų įvairių prekių. Šita žinia sukėlė daug nerimasčio Latvijoje ir Estijoje, tuolabiau kad Suomija stengiantisi sudaryti betarpinį susisiekimą per savo šalį tarp Vakarų Europos ir Rusijos. Jau darbuojasi Suomių Švedų Komisija tiesioginiam susisiekimui Švedijos su Suomija ir toliaus Rusijon nustatyti ir palengvinti prekių gabenimą Rusijon.

Pramatoma trys susisiekimo jūrų linijos tarp Švedijos ir Suomijos: Nyhasmhamn – Haugo, Kapellskarti-Haugo, Kapellskar-Abo. Ledlaužiai turėnią laužyti ledus jūroje tuose keliuose. Taipogi pramatamo tiesioginių gelžkelių sudūrimą tarp Švedijos-Suomijos- Rusijos. Švedai dar mano sudaryti naują susisiekimo linija – Nyhasmhamn- Haugo- Baltijos Portas, iš kurio eina gelžkelis Petrapilin. Šitos linijos gali turėti pasisekimą, nes Talino (Revelio) uostas dabar yra perpildytas. Ryga neturi patogių prekmės sandėlių, Ventspilės uostas nėra dar galutinai paruoštas, Liepojos gi kariškasis uostas netinka tranzito prekybos reikalams. Todėl suprantama dėlko Amerika kreipėsi tranzito reikalu į Suomiją.

Švedų karo laivo vizitas Klaipėdos uoste. Krantinėje išsirikiavę atsakingi asmenys. Klaipėda, apie 1934-1936 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: 1922 m. vasario 26 d. Baltijos uostai ir Rusija, Laisvė (Nr. 23) p. 2

Prieiga internetu: https://naujas.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/C1C1B0000658346/C1C1B0000658346-1922-vas.26/original/0002-DD59317DC879F9BC5FA71133F4C0A7FB.png