1922 m. vasario 28 d. | Moterys ir teologijos fakultas

Kun. Bučys žemina ir įžeidžia būsiančias teologijos studentes, nes jų dar nepažinęs išanksto įtaria, kad jos teologijos pamokomis pasinaudosiančios kaipo plotu, iš kurio galima žvejoti jaunikių“ ir pareiškia, kad iš minėtų pamokų pritaikomos naudos neturėsiančios ir naujienos geismas greitai pereis“.

Straipsnyje  „Teologijos Fakultas ir D. ras Avižonis“ tilpusiame „Laisvės“ š. m. vasario m. 22 d. Nr. 19 Kun. Bučys, atsakinėdamas D-r. Avižoniui į užmetimus, palietė ir moterų priėmimą į teologijos fakultą ir užgaulioj formoj jų įstojimą į šį fakultą. Kun. Byčys žemina ir įžeidžia būsiančias teologijos studentes, nes jų dar nepažinęs išanksto įtaria, jad jos teologijos pamokomis pasinaudosiančios kaipo plotu, iš kurio galima žvejoti jaunikių“ ir pareiškia, kad iš minėtų pamokų pritaikomos naudos neturėsiančios ir naujienos geismas greitai pereis“.

Kad taip būt Dr. Avižonis, ar kitas jo pažiūrų, išsireiškęs, būtų suprantama ir ne taip skaudu, bet šitoks manymas teologijos profesoriaus kun. Bučio daro merginų paslaugoms šviestis gyvos skriaudos, nes sukeldamas viešąją opiniją prieš moterų norą mokytis, jį iš šaknų pakerta. Ir išties, kas iš merginų, po šitokio aiškinimo jų noro stoti į teologijos fakultą, ryšis mokytis jame, tuo labiau, kad ten dėstys mokslus, su tokia panieka žiūrės į moteris, profesorius, kokiu pasirodė esąs kun. Bučys. Prof. Bučys būdamas kunigu turėtų, rodos, ragyti kuo daugiau žmonių stoti į teologijos fakultą, kuriame jie galėtų tvirtai apsišarvoti savo tikybos geru pažinimu, kad jokios bedievių pastangos nesugriautų to gyvenimo pamato.

Kas užginčys, kad šiandien Lietuvoje moterys labiau prisirišę prie tikybos negu vyrai. Tas jų prisirišimas neturėtų būti slopinamas, bet tinkamom vagon nukreiptas. Dabar gi nekartą net iš kunigų tenka išgirsti (žiūr. 1921 m. „Ganytoją“) nusiskundimų dėlei taip vadinamo moterų „davatkiškumo“. Taigi kad juo skūstis, netektu, reikia joms duoti apšvietos. Todėl moterų noras gauti teologijos mokslą tik gali būti remiamas, o ne peikiamas, nes jos kaipo mokytojos ar motinas, gal nekartą katalikybei naudos padaryti nėgu kunigas, kurio pamokinimų, jei neatsižvelgsime į mokyklą ir šeimą gali nebūti kas klauso.

Taip pat keista pažiūra kun. Bučio į teologijos mokslą, būtent kaipo į pritaikomąjį mokslą. Tiesa teologijos fakulte gali būti tokių mokslų, kurie labiausiai taikomi kunigams, bet kad iš viso teologijos mokslas būtų „pritaikomas“, nelyginant kaip koks amatų mokslas, tai jau su tokia nuomone. Teologija, kaipo savo tikėjimo mokslas, reikalinga visų pirma žmogui, o paskui jau kunigui, tikybos mokytojui ar kitam kuriam luomui. M. Galdikienė.

Lietuvos universiteto rūmai. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: 1922 m. vasario 26 d. Moterys ir teologijos fakultas, Laisvė (Nr. 24) p. 2

Prieiga internete: https://naujas.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/C1C1B0000658346/C1C1B0000658346-1922-vas.28/original/0002-E96463DDDF10EB39F2B041FAAD7932DC.png