1922 m. vasario 4 d. | Iš visur

Rusijos delegacija į Genujos konferenciją susidės iš Lenino, kaipo delegacijos pirmininko, Čičerino – vicepirmininko, Jofės ir dar kitų.

Rusijos delegacija į Genujos konferenciją susidės iš Lenino, kaipo delegacijos pirmininko, Čičerino – vicepirmininko, Jofės ir dar kitų. Viso delegacija susidės iš 15 žmonių, neįskaiant dar ekspertų ir techninio personalo.


Britų imperija ir Prancūzija, kaip karo nugalėtojos, 1922 m. pradžioje vis dar stengėsi sureguliuoti tarptautinę padėtį Europoje. Matydamos bręstančią humanitarinę krizę Rusijoje ir tam tikras nuolaidas iš bolševikų vado Vladimiro Lenino pusės (pavyzdžiui, taip vadinamą „Naująją ekonominę politiką“ – NEP), Vakarų šalys vylėsi Rusiją patraukti prie derybų stalo. Taigi pavasarį Lloydo George‘o planuota Genujos konferencija Italijoje turėjo tapti nauju tarptautinių santykių puslapiu – juk joje pirmą kartą turėjo dalyvauti bolševikai, anksčiau į jokius tarptautinius formatus neįleisti, kaip keliantys grėsmę senųjų Europos valstybių tapatumui. Tai buvo tam tikras pripažinimas iš Vakarų šalių, tad Leninas ir jo aplinka iš pradžių paskleidė žinią apie savo dalyvavimą. Vis dėlto Sovietų Rusija žodžio netesėjo ir pasirinko sudaryti Rapalo susitarimą su Vokietija, kuriai toks sandoris buvo reikalingesnis nei britams ir prancūzams. Apie tai projekte „Prieš 100 metų“ dar bus rašoma.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Komunistinės revoliucijos Rusijoje vadas Vladimiras Leninas 1920 m. Darbininkų muziejaus Kopenhagoje fotografija.


Šaltinis: Rygos balsas , 1922 02 04, p.4, Iš visur.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_58327_4

 

 

9+