1922 m. vasario 5 d. | Bado baisenybės Rusijoje

Iš rusų su kiekviena diena gaunamos vis baisesnės žinios iš badaujančių vietų, apie ten išsiplėtojusį tokį badą, kokio dar žmonijos istorijoje nėra buvę. Kas diena miršta tūkstančiai žmonių, o kurie dar užsilieka gyvi, graužia įšalusią žemę, valgo padvėsusius gyvulius, ir net lavonus savo vaikų.

Iš rusų su kiekviena diena gaunamos vis baisesnės žinios iš badaujančių vietų, apie ten išsiplėtojusį tokį badą, kokio dar žmonijos istorijoje nėra buvę. Kas diena miršta tūkstančiai žmonių, o kurie dar užsilieka gyvi, graužia įšalusią žemę, valgo padvėsusius gyvulius, ir net lavonus savo vaikų.

Kai kuriose vietose badas žmonės privedė prie sužvėrėjimo – žmogėdybės, pavyzdžiui: Totorių respublikoj, kaime „Staraja-Tachtala“ jauni gimdytojai papiovė savo septynių metų sūnų Teofilą ir išvirę jį suvalgė.

Narys Spassko apskričio „komprogolo“ (komitetas badaujantiems šelpti), savo pranešimų pasakė: kad jeigu nebus suteikta laiku pagalba, žmogėdybė labai prasiplės. Plaukai šiaušiasi ant galvos skaitant tokias žinias.

Daugely vietų žmonės kepa ir valgo duoną iš mėšlo, sumaišyto su šienu. Oficialiom žiniom iš trylikos badaujančiu, kas sudaro 60 % visų tų apylinkių gyventojų. Didžiausioji dalis badaujančių atatenka: Totorių respublikai, Samaros, Simbirsko, Čuvašo, Saratovo ir Caricino gubernijoms.

Šita statistika paimta laikraščio gruodžio mėn. 1921 m. Iš trylikos milijonų badajančių, maistą (pajoką) gauna, nuo pačių Rusų, tiktai du milijonai. Paskutiniais laikais (kaip jau buvo pranešta „Lietuvoj“) badas, apima 33-jų milijonų žmonių gyvenamąjį plotą. Apie pusė to krašto gyventojų sakoma neišgelbės nuo bado mirties.

Dabar ištikus dideliems šalčiams, badas pražydo visoj savo baisenybėj ir dar vis didėja.

Beveik visos kultūringos Europos valstybės yra susirūpinę tuo dalyku ir teikimu pagelbos badaujantiems. Ypatingai gyvos pagalbos teikia American Relief Administration – „ARA“ (Amerikos pagalbos administruotė), kuri turi dabar Rusijoje dabar milžinišką darbininkų štabą ir per Latvijos uostus: Ryga, Ventspile, Liepoja gabena į Rusiją kasdien dešimtis vagonų su maisto dalykais. Dirba dar Anglų, Vokiečių, Šveicarų šelpimo organizuotės.

Ir mūsų Raudonasis kryžius su Vyriausybe siuntė kiek pagalbos. Tik tos pagalbos, rodos, yra dar per maža.

Vienas iš revoliucijos, pilietinio karo ir kitų ekonominių sunkumų, kilusių po Pirmojo pasaulinio karo, padarinių – 1921 m. pavasarį Sovietų Rusijoje prasidėjęs badas. Jį lėmė ir geležinkelių susisiekimo problemos, kurios neleido pristatyti maisto į labiausiai bado nualintus Pavolgio ir Uralo regionus. Nors pradžioje Leninas atmetė JAV pagalbos siūlymą, tačiau 1921 m. kreipėsi į JAV ir Vakarų Europos valstybes prašydamas suteikti „maisto ir vaistų“. Pirmiausiai pagalbos ranką ištiesė Amerikos pagalbos administracija (ARA), kurios steigėjas buvo būsimasis JAV prezidentas Herbertas Hooveris. Vėliau per Tarptautinį Raudonąjį kryžiaus komitetą bei kitas organizacijas įvairios šalys, tarp jų ir Lietuva, parėmė Sovietų Rusiją, suteikdamos maisto, drabužių ir medikamentų. Vien ARA per dieną pamaitindavo virš 10 mln. badaujančių Sovietų Rusijoje. Skaičiuojama, kad 1921–1923 m. nuo bado nukentėjo apie 16 mln. žmonių, iš kurių 5 mln. mirė.

Kauno miesto muziejaus istorijos skyriaus muziejininkas dr. Gediminas Kasparavičius

Nualinta bado šeima Sovietų Rusijoje, 1922 m. Nacionalinė Prancūzijos biblioteka.

Šaltinis:  1922 m. vasario 5 d., Bado baisenybės Rusijos, Lietuva (Nr. 30 (852) p. 4

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_64415_4

Fotografijos nuoroda: https://www.europeana.eu/lt/item/9200518/ark__12148_btv1b90549943