1923 m. sausio 4 d. | Klaipėdos gyventojų balsas

Kartu su Vokiečių šovinistais, ant mūsų ramaus krašto tiesia savo ilgus kruvinus nagus amžini ir pikčiausi mūsų giminės priešai lenkai. Yra žmonių, kurie sako, girdi mums nėra lenkų pavojaus, bet girdėkit broliai ir seserys lietuviai! Lenkų žiaurioje vergijoje jau vaitoja milijonai Galicijos ir Gudijos gyventojų.

Klaipėdos gyventojų balsas. Lietuviai, Klaipėdos krašto gyventojai! Vyrai ir moters!

Jau prisiartino paskutinė valanda, kad aukštoji Santarvė nori galutinai išrišti Klaipėdos krašto likimą. Tik už keletos dienų mūsų krašto likimas bus ilgiems amžiams nulemtas. Bet niekas nežino, kas ateityje mūsų laukia. O juodi debesys ant mūsų yra užgulę. Saujelė didvokiečių šovinistų pasivadinę save kokiais ten „Heimafbundais, Arbeitsgemeninšaftais“ ir kitaip, nori savo viešpatystę ant mūsų per taip vadinamą „freištatą“ išlaikyti, kad tam tikram laikui priėjus, vėl galėtų grįžti prie Vokietijos. Jeib užbaigtų mūsų brolių germanizavimą, kad lietuvių ir vardo čia neliktų, kaip jie tai su Prūsais padarę. Kartu su Vokiečių šovinistais, ant mūsų ramaus krašto tiesia savo ilgus kruvinus nagus amžini ir pikčiausi mūsų giminės priešai lenkai. Yra žmonių, kurie sako, girdi mums nėra lenkų pavojaus, bet girdėkit broliai ir seserys lietuviai! Lenkų žiaurioje vergijoje jau vaitoja milijonai Galicijos ir Gudijos gyventojų. Lenkai laiko pagrobę ir mūsų tautos žilą sostinę Vilnių. Bet jiems dar to negana! Jie nori mūsų krašto gelžkelių, Nemuno ir uosto, jeib iš Vilniaus krašto galėtų gabenti į pasaulį lietuviškas girias ir mūsų kraštą lenkinti. Neturėdami Klaipėdos krašte lenkiškų gyventojų jie sugalvojo „Freištatą penkiolikai metų“, kad per tą laiką jie įsigalėtų ir mus galutinai pavergtų. Vyrai ir moters! Šiandien dar yra galima išgelbėti savo tautos garbę ir vainybę! Todėl šalyn su „Freištatu“ per kurį mūsų tautos žudytojų suterštos rankos mus nori pavergti! Jeib išgelbėjus kraštą nuo gresiančios vergijos per „Freištato“ įvykinimą, šių metų gruodžio mėn. 18 d. Klaipėdos mieste susitvėrė Centralinis arba vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, su šiais uždaviniais:

1.   Sujungti Klaipėdos krašto gyventojus į vieną organizuotą sylą, kad pareiškus pasauliui jų griežtą valią prieš laikinį arba galutinį „Freištatą“ ir savivladybišku būdu prisiglaudus prie Didžiosios Lietuvos.

2.   Remti tautinį ir kultūrinį Lietuvių veikimą visoj Maž. Lietuvoj.

3.   Savo uždaviniams pasiekti kreipties į Amerikoj,  Didžiojoj Lietuvoj ir kitose šalyse gyvenančius brolius Lietuvius, jeib iš jų gavus moralinės medžiaginės paramos. <…>

Į darbą kas gyvas, su Dievo pagalba! Mažosios Lietuvos Vyriausias Gelbėjimo komitetas. Pirmininkas Martynas Jankus, 1 asis Vice-Pirmininkas Jurgis Strekys, 2-sis Vice pirmininkas Jurgis Lebartas, 2-sis Sekretorius Vilius Šaulinskis, Komiteto narys ir Reikalų Vedėjas Jurgis Bruveleitis. Komiteto raštinė Klaipėdoje, Liepos gatvė 5.

Klaipėdos šaulių rinktinės Šaulių-Sakalų būrys sportuoja, XX a 3-4 deš. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: 1922 m. sausio 4, Lietuva (Nr. 2 (1119)) p. 3.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/preview?id=LNB00AD2076-1923-Saus.4&fbclid=IwAR1rLIkytCYPcedpoZMW8nEp3LdnyDxAR5Hh0EmViayfyRDmkwSryb0ZPZw