1923 m. sausio 7 d. | Broliai Šauliai!

Mes griebėmės ginklo, ryždamiesi sau liuosybę išsikovoti arba mirti.

Pasauliniam karui besibaigiant, Ruso naguose buvusioji Didžioji Lietuva savo sūnų pastangomis išsivadavo iš vergovės. Dėlto jūs dabar esate laisvi ir laimingi. Tuo pačiu metu ir mes būtume galėję išvien su jumis stoti ginkluoton kovon ir išsivaduoti, bet nelaimė, mes tuomet paklausėme kilnių pažadų ir tikėjomės likti laisvi per Aukštosios Santarvės malonę. Mažoji Lietuva buvo atskira nuo Vokietijos ir mums žadėta, kd Lietuvos Respublikai susitvarkius ir mums bus leista prie senosios savo močutės prisiglausti. Todėl mes tuomet nesigriebėme ginklo ir kantriai kentėjome svetimšalių viešpatavimą mūsų krašte, tikėdami, kad šitai mūsų vergovei ateis greitas galas.

Apsivylėme! Tuo tarpu, kai Didžioji Lietuva, nors buvo rusų, bermontininkų bei lenkų atvėjų-atvėjais puldinėjama draskoma, apsigynė ir išlaikė savo nepriklausomybę, o pagalios ir ekonominiu žvilgsniu gerokai sustiprėjo, mes, Mažosios Lietuvos gyventojai, palikome vergai ir įpuolėme į neapsakomą skurdą. Mūsų krašto gyvenimas paliko visai nepakenčiamas, kadangi mes privaryti ligi galutinio bankroto.

To negana. Dabar Lietuvos Respublika galutinai susitvarkė ir viso pasaulio pripažinta. Laikas būtų ir mums prie Lietuvos glaustis, kaip tai anuomet Santarvė žadėjusi buvo, bet mums apie tai draudžiama net užsiminti.   Svetimšaliai pradėjo negirdėtai mus spausti, neleidžia mums laisvai susirinkti, draudžia mums lietuviškus atsišaukimus bei lapelius platinti, pagalios ima drausti net prabilti lietuviškai. Buvo tokių atsitikimų, kad mus kalėjiman dėjo vien dėlto, kad valdžios įstaigose prabilom lietuviškai, ir tas viskas dėjosi ne gilioje senovėje, bet šiais 1923 metais.

Tokiai padečiai susidarius, trūko ir mūsų kantrybė.

Mes griebėmės ginklo, ryždamiesi sau liuosybę išsikovoti arba mirti.

Broliai! Jūs žinote, kad mūsų mažai yra, kad mes esame nepasiruošę ir neprityrę kovotojai, dėlto mes šiandien šaukiamės Jūsų pagelbos. Mes tikimės, kad vardan mūsų motinos Lietuvos labo jūs ateisite, sustiprinsite silpnas mūsų eiles ir padėsite mums iš nepakenčiamos vergovės išsivaduoti.

Visi, kurie teiksitės mums pagelbėti kreipkitės į Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetą Šilutėje arba Mažosios Lietuvos Savanorių štabą ten – pat.

Vyr. Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetas

Šilokarčiama (Šilutė)

1923 m. Sausio mėn. 7 d.

Vyriausiojo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto atsišaukimas 1923 m. sausio 7 d. LCVA


Šaltinis: LCVA, F. 383, ap.7, b. 378, l. 319.