1923 m. vasario 7 d. | „Patriotų“ darbas

Kauniečiai turėjo gerokai nustebti šį siekmadienį, kai išėję gatvėn pamatė, kad iškabose parašai žydų, lenkų ir kitomis kalbomis išbraižyti degutu ar derva. Lietuvių kalba iškabose nebuvo lieta, tik kai kur buvo pabraukta klaidų. Visas šis darbas padarytas per keletą valandų naktį iš šeštadienio į sekmadienį.

Kiekvienas lietuvis, eidamas pro šias išdeguotas iškabos, turi iš gėdos nuleisti akis. Keturios dešimts metų mes kovojome su Rusų valdžia, kuri buvo uždraudusi spausdinti knygas mūsų raidėmis, kad priverstų lietuvius prisiimti graždanką. Visi lietuviai, kaipo vienas žmogus, metė dykai dalynamas lietuviškas knygas graždanka ir kaip kokią šventenybę brangino knygas lietuviškomis raidėmis.

Iš šalies žiūrint tada buvo visai nesuprantama. Argi turi kokią reikšmą raidės, ar gi gero turinio knyga gali pablogėti nuo to, kad pasikeis raidės? Ar protinga išsižadėti knygos tik už tai, kad ji spausdinta kitomis raidėmis? Šių ir to lygių klausimų sunku duoti aiškinimą svetimiemsiems. […]

Aš gražiai menu ir atminsiu, kol gyvas būsiu, koks piktumo ir rūstumo jausmas mus apėmė, kai mes sužinojome, kad rusų žandarai nutašė nuo Vinco Kudirkos kapo parašą ant akmens už tai, kad jis buvo lietuviškomis raidėmis. Ir aš giliai suprantu žydų jausmus, kai jie pamatė, kad suteplioti parašai jų raidėmis, tomis raidėmis, kurios eilią tūkstančių metų išgyveno, kuriomis pranašai skelbė ar tai būsimą Dievo bausmę už išrinktosios tautos nusidėjimus ar tai raminimą nelaimėse. Žydui jo raidė netik jo tikybos ženklas, bet ir simbolis ilgos tūkstančiais metų matuojamos istorijos.

Taigi šie nakties darbai nekels lietuvių vardą ir stums nuo mūsų simpatijas. Labai blogą Lietuvai patarnavimą padarė tas, kas taip narsiai kovojo su svetimomis raidėmis ir kalbomis. […]

Noras niekinti tautines Lietuvos mažumas smerktinas yra savyje, bet šiuo metu jis tampa nusidėjimu prieš lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę.

Nesenai Klaipėdoje pralietas geriausių Lietuvos sūnų kraujas, kad iškovojus tautai vienybę, o valstybei nepriklausomybę. Mes nežinome, kada bus šiai kovai galas. Bet mes gerai žinome, kad kovos pasekmingumui reikalinga Lietuvos tautinių mažumų pritarimas. Apie Vilnių mes negalime nė svajoti, jeigu negyvensime gražuoju su šiomis mažumomis. Argi mūsų naktiniai patriotai norėtų, kad Lietuvai nekados negrįžtų Gedimino miestas?

„Siuvėjo draugas. Profesoriaus V. Jalovo kirpimo metodas“. Kaunas: „Laimės“ spaustuvė, 1931 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: A. Voldemaras „„Patriotų“ darbas“, Krašto balsas, nr. 30, 1923 m. vasario mėn. 7 d., p. 1.

Prieiga internete: epaveldas.lt/preview?id=C1C1B0000492583-1923-Vas.7