1920 m. sausio 30 d. | Neleistinas milicijos elgesys

Vakar rytą 8 val., eidamas į tarnybą, ties Gustaičio cukraine pastebėjau tokį dalyką, važiuoja žmogus, medžių vežimą vežasi parduoti. Stovis čia pat milicininkas čiupt vežimą, ir išsibraukia dveitą gerų rastgailių

Vakar rytą 8 val., eidamas į tarnybą, ties Gustaičio cukraine pastebėjau tokį dalyką, važiuoja žmogus, medžių vežimą vežasi parduoti. Stovis čia pat milicininkas čiupt vežimą, ir išsibraukia dveitą gerų rastgailių. Važiuoja kitas Milicininkas vėl stabdo: norįs, girdi, medžių pasiimti. Kaimietis neduoda, aiškinas visą vežimą pažįstamam pardavęs ir vežąs atiduoti. Milicininkas neklauso, kaimietis suplaka arklius. Milicininkas švilpia, vargšą žmogelį sulaiko, apkumščiuoja ir varo į miliciją. Apie tą pabaigą jau man kitas papasakojo ką visa tai reiškia? Jeigu milicininkams reikalinga jau gatvėj ugnis kurenti, tai medžių privalo, rodos, miesto valdyba duoti. O gal aš klystu, gal yra tam tikras valdybos įsakymas, kad parvažiuojant su medžiais privalo duoklę mokėti.

Matęs

1936 m. Kaune vykusių policijos sporto kursų akimirka. Kauno miesto muziejaus fondai.


Lietuva,  Steigiamojo Seimo rekialu, 1920 01 30, Nr.24, p.4 – Sausio 30

Prieiga internete – https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64946

4+