1920 m. sausio 30 d. | Neleistinas milicijos elgesys
Vakar rytą 8 val., eidamas į tarnybą, ties Gustaičio cukraine pastebėjau tokį dalyką, važiuoja žmogus, medžių vežimą vežasi parduoti. Stovis čia pat milicininkas čiupt vežimą, ir išsibraukia dveitą gerų rastgailių
Vakar rytą 8 val., eidamas į tarnybą, ties Gustaičio cukraine pastebėjau tokį dalyką, važiuoja žmogus, medžių vežimą vežasi parduoti. Stovis čia pat milicininkas čiupt vežimą, ir išsibraukia dveitą gerų rastgailių. Važiuoja kitas Milicininkas vėl stabdo: norįs, girdi, medžių pasiimti. Kaimietis neduoda, aiškinas visą vežimą pažįstamam pardavęs ir vežąs atiduoti. Milicininkas neklauso, kaimietis suplaka arklius. Milicininkas švilpia, vargšą žmogelį sulaiko, apkumščiuoja ir varo į miliciją. Apie tą pabaigą jau man kitas papasakojo ką visa tai reiškia? Jeigu milicininkams reikalinga jau gatvėj ugnis kurenti, tai medžių privalo, rodos, miesto valdyba duoti. O gal aš klystu, gal yra tam tikras valdybos įsakymas, kad parvažiuojant su medžiais privalo duoklę mokėti.
Matęs
Lietuva, Steigiamojo Seimo rekialu, 1920 01 30, Nr.24, p.4 – Sausio 30
Prieiga internete – https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64946